Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(): Failed opening '/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear') in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8
 Žaslių miestelis. Turizmas Žasliuose


Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miesteliai

Žasliai

Žaslių herbas

Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono rytuose. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), Žaslių vidurinė mokykla, paštas. Miestelį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės.
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 dieną. Taigi, 2007 m. miestelis minėjo 550 metų jubiliejų. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau - didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė savivaldos privilegiją ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės - laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios. 1861 m. Žasliai tapo valsčiaus centru, o 1918 m. susikūrė pačių gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas. Žaslių valsčius buvo vienas didžiausių Lietuvoje, siekė net Paparčius ir Gegužinę. Maždaug 1938-39 m. buvo pastatytas valsčiaus administracinis pastatas (prie dabartinės mokyklos). 1977 m. prie centrinės aikštės buvo pastatytas apylinkės tarybos administracinis pastatas, kuriame įsikūrusi ir dabartinė seniūnija.

Pirmoji mokykla Žasliuose minima jau nuo 1777 m., o nuo 1944 m. veikia vidurinė mokykla. 1937 m. įsteigta biblioteka. 1931 m. baigta akmenimis grįsti centrinė aikštė, kurios fragmentas, aplenktas 1974 m. pradėto gatvių asfaltavimo, išliko iki dabar. Pastaraisiais metais rekonstruota daugelis miestelio gatvių ir centrinė aikštė.

Pirmoji bažnyčia Žasliuose pastatyta XV a. viduryje, o dabartinė - 1902 m. Ši neogotikinio stiliaus bažnyčia yra ne tik religinis centras, bet ir Žaslių kraštovaizdžio dominantė. Šventoriuje 1933 m. pastatyta Kristaus kančios koplyčia. Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės - Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pavyzdžiui, 1833 m. minimos net 15 Žasliuose buvusių smuklių ir tik 6 - parduotuvės. 1936 m. buvo net 51 krautuvė priklausė žydams, o lietuviams - tik viena. Buvusias parduotuves primena gatvės pusėje esančios plačios durys ir laiptai. Didelę naudą teikė metiniai prekymečiai, o paprasti turgūs vykdavo antradieniais.Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose - 158, penkiuose klebonijos kiemuose - 27, trijuose bajorų kiemuose - 23, dvidešimt septyniuose žydų - 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 - žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis - turėjo net 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. 1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. - 861, 1970 m. - 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas - 10 900 ha. Tarybiniais laikais Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).

1992 m. birželio 17 d. LR AT dekretu patvirtinta, kad atkurtas miestelio herbas. Žaslių miesto teisių ir herbo atkūrimo dieną to meto Aukščiausio tarybos pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius atvežė herbą, kurį pašventino miestelio bažnyčioje ir iškilmingai įteikė Žaslių seniūnui Algimantui Mataičiui. Ta proga Žasliuose buvo surengta didelė šventė.

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas tikrai hidroniminės kilmės, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai).

Žymūs žmonės

Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus - kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Žasliuose gyveno daug žymių žmonių. Tai kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, Č. Kavaliauskas. Čia pirmąsias savo šv. Mišias laikė iš Žaslių parapijos Guronių kaimo kilęs būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius. Iš Žaslių kilo daug žymių menininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų - tai L. Godovskis, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, E. Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, P. Gudynas, V. Petkevičius, R. Melnikienė, G.Mataitis,S.Liutkevičius,A.Vareikis ir kiti.


Renginiai Žasliuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652