Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(): Failed opening '/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear') in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8
 Kernavės miestelis. Turizmas Kernavėje


Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miesteliai

Kernavė

Kernavės herbas

Kernavė – miestelis Širvintų rajone, Neries dešiniajame krante, apie 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; seniūnijos centre. Pirmoji Lietuvos sostinė. Stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (nuo 1920 m.), šalia yra paminklas Geležiniam Vilkui, parkas, Vytauto paminklas, išlikęs senosios bažnyčios pamatai. Miestelyje yra J. Kriaučiūno pradinė mokykla (įkurta 1929 m., dabar Musninkų mokyklos skyrius), bažnyčios reliktų muziejus (įkurtas 1995 m.), paštas, girininkija, kapinės. Kernavė garsi piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo miestelio telkšo nedidelis Kernavės ežeras (arba Pragarinės ežeras). Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (įkurtas 1989 m.) yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše (nuo 2004 m.). Miestelyje vyksta Rasos šventė, rengiamos gyvųjų amatų dienomis.
Lietuvos ir Žemaitijos didžiosios kunigaikštystės metraštyje teigiama, kad kunigaikštis Kernius apie 1040 m. ne tiktai įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę, bet ir sugalvojo Lietuvos vardą. Legendos ir padavimai byloja, kad kunigaikštis Kernius pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti ant piliakalnio.

Tačiau remiantis istoriniais šaltiniais įprasta manyti, kad Kernavė įsikūrusi XIII-XIV amžiuje dešiniajame Neries krante (dabar vadinamame Pajautos slėnyje), ir tuo metu buvo svarbus miestas bei pirma aiški valdovo rezidencija su galinga gynybinių įtvirtinimų sistema. Archeologiniai radiniai rodo, jog čia gyveno labai specializuoti amatininkai (juvelyras, kauladirbys), pagal rastus importinius papuošalus galima spėti čia gyvenus turtingus miestiečius. Kernavėje gyveno ir pirmieji Lietuvos pirkliai Remeisis ir Studila (minimi XIII a. pabaigoje Rygos skolų knygoje), dirbo daug amatininkų.

Kernavė XIII a. buvo vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės formavimosi centrų. Šioje vietovėje buvo išsidėstęs galingas penkių piliakalnių gynybinis kompleksas. XII-XIV a. jo papėdėje, Pajautos slėnyje, išaugo viduramžių miestas, turėjęs apie 3–4 tūkstančius gyventojų. Jame buvo gana taisyklinga gatvių sistema, stovėjo gyvenamieji namai ir amatininkų dirbtuvės. Keliama hipotezė, kad čia galėjo būti Mindaugo sostinė.

Kernavė kaip Traidenio tėvonija buvo Lietuvos sostinė maždaug 1269–1281 m. Ji pirmąkart minima 1279 m. eiliuotoje Livonijos kronikoje. XIII–XIV a. Kernavė Lietuvos teritorijoje užėmė ypatingą vietą, čia buvo valdovų rezidencija (dažnai vadinama pirmąja Lietuvos sostine), vienas svarbiausių šalies gynybos centrų, kunigaikščiui priklausiusi Kernavės pilis. XIV a. Kernavė buvo nuolat puldinėjama ir niokojama Vokiečių ordino, o po 1390 metų kovų miestui sudegus, miesto vietoje nebebuvo statoma – dabartinė Kernavė įsikūrusi toliau. Vytautas Didysis 1420 metais pastatydino pirmąją Kernavės bažnyčią.

Karai su kryžiuočiais ir vidaus tarpusavio kovos sutrukdė tolesnę Kernavės raidą. Ją nustelbė Trakai, Vilnius ir kiti administraciniai-politiniai centrai. Iki XVIII a. pabaigos nėra duomenų apie miesto savivaldą, ir tik 1792 m. gegužės 25 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. Tačiau po keletos metų Žečpospolitai suirus, cariškieji naujų miestų priešininkai savivaldą panaikino. XX a. pradžioje Kernavė buvo valsčiaus centras.

Nuo 1979 m. Kernavėje pradėti nuoseklūs archeologiniai tyrimai, kurių metu rastus vertingus daiktus galima pamatyti Kernavės archeologiniame muziejuje. 1989 m. įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. 1998 m. balandžio 17 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas tikriausiai hidroniminis, nuo Neries dešiniojo intako Kernavės. Jo forma nuo XIII a. beveik nepasikeitė. Lietuvoje aptinkama bene 5 vandenvardžiai, turintys tokią pačią ar panašią šaknį. Pats upelio vardas sunkiai paaiškinamas, kadangi dabar beveik nėra likę identiškų žodžių kernavei paaiškinti. B. Kviklys manė, kad žodis kernavė reiškia „klampi vieta pievose, miškuose“, tačiau šis žodis sutinkamas tik Panevėžio rajone.

Kai kurie autoriai mano, kad miestelis pavadintas pagal legendinio įkūrėjo Kerniaus vardą.


Renginiai Kernavėje
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652