Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(): Failed opening '/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear') in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8
 Katyčių miestelis. Turizmas Katyčiuose


Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miesteliai

Katyčiai



Katyčiai – miestelis Šilutės rajone, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Per miestelį teka Šyša. Plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius.

Katyčiuose veikia Katyčių pagrindinė mokykla, paštas (LT-99011), med. punktas, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas, vaistinė (nuo 1947 m.), biblioteka-filialas (nuo 1947 m.), Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia, turgus. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai -jo centrinė dalis, evangelikų liuteronų bažnyčia (1734 m.), gyvenamas namas (XIX a. pab. – XX a. pr.), sandėlis (XIX a. 2-oji pusė), prekybos eilės (XIX a. pab. – XX a. pr.), vandens malūnas (1926 m.).
Pagal 1422 m. Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1451-1485 Žemaičių seniūnas Kęsgaila įkūrė dvarą, kuris priklausė Jurbarko seniūnijai. 1533 Prūsija užgrobė Katyčių kaimo žemes. Nors tuo metu Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė (nuo 1525 m.), o Lenkijos karalius Žygimantas Senasis – LDK valdovas, Katyčiai nebuvo grąžinti Lietuvai, o nuo 1555 m. atiteko Prūsijai. Buvo pastatyta pilis, evangelikų liuteronų bažnyčia (1568 m.). XVI a. pab. – XVII a. pr. veikė parapijinė mokykla. XVIII a. gyveno nemažai prekybininkų, vyko dideli turgūs. XVIII a. pr. ir XIX a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros epidemijų išmirė žymi dalis Katyčių kaimo gyventojų ir į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai, kurie 1861 m. sudarė 80 proc. Katyčių gyventojų.

1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 proc. Nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio Katyčiai – valsčiaus centras. 1922 metų pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. Tarpukaryje Katyčiuose buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių. 1926 metais Katyčiuose pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją. 1555-1939 m. vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t.t.

Po II pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. Tęsė veiklą mokykla: 1944-1949 m. buvo progimnazija, 1949-1959 m. – septynmetė, 1959-1963 m. – internatinė mokykla, 1963-1967 m. aštuonmetė, 1967-2001 m. – vidurinė, nuo 2001 m. – pagrindinė mokykla, prie kurios 2003 m. prijungtas Stubrių skyrius. 1947 m. įsteigtas vaikų darželis. Katyčiai buvo Katyčių apylinkės centras (1950-1977 m.), Katyčių paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1995 metais Katyčiai tapo seniūnijos centru.


Renginiai Katyčiuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652