Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(): Failed opening '/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear') in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8
 Andrioniškio miestelis. Turizmas Andrioniškyje


Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miesteliai

Andrioniškis



Andrioniškis – miestelis Anykščių rajone, prie kelio Pagojus-Kupiškis (Nr. 1202 kitaip KK175), dešiniajame Šventosios krante (prie Griežos žiočių). Seniūnijos centras. Veikia Anykščių A. Baranausko mokyklos pradinio ugdymo skyrius, paštas, bendruomenės slaugytojos kabinetas. Dvi seniūnaitijos (Andrioniškio dešinioji ir Andrioniškio kairioji).
Andrioniškis pirmąkart minimas 1672 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje. Nors V. Raudeliūno ir R. Firkovičiaus sudarytoje " Biržų dvaro teismo knygos (1960-1745)" (Vilnius 1982) yra pateikti duomenys, kad 1620 metais Andrioniškis vadintas Jendraniszki.

Andrioniškio apylinkės išgarsėjo per 1863 m. sukilimą. 1863 m. vasarą netoli Andrioniškio esančiame Ramuldavos miške, Terezboro dvare, sukilėliai įsirengė karinę stovyklą. Apie du mėnesius sukilėlių vadai čia mokė naujokus kautynių meno. Stovykloje tuo metu laikėsi apie 2500 sukilėlių, daugiausia valstiečių. Čia buvo suformuoti 9 sukilėlių būriai, paskirti jų vadai. Iš čia sukilėliai pasidalinę į tris junginius, kuriems vadovavo Zigmantas Sierakauskas, Antanas Mackevičius ir Boleslovas Kolyška išvyko kautis už Lietuvos laivę.

Lietuviško rašto draudimo metais Andrioniškio apylinkėse buvo platinama lietuviška spauda, veikė slaptos lietuviškos mokyklos. Griežionėlių kaime, Didžiulių sodyboje, buvo įrengtas slaptas lietuviškų spaudinių sandėlis. Iš jo knygnešių ir sodybos šeimininkų pagalba lietuviškos knygos, laikraščiai, kalendoriai buvo platinami po visą Šiaurės Lietuvą. 1905 m. kilus revoliucijai Rusijoje ir tautiniam judėjimui Lietuvoje, Andrioniškio parapijos žmonės atvirai stojo prieš tautinę priespaudą reikalaudami panaikinti lietuviškų mokyklų ir rašto draudimą. Andrioniškio miškuose susirinko apie 50 vyrų būrys. Rugsėjo 30 d. buvo užimta Andrioniškio valsčiaus raštinė. Gruodžio 2 d. apie 100 (pagal Bronių Kvyklį net 1000) susirinkusių andrioniškiečių gyventojų sueigoje pirmu punktu nusprendė nušalinti valsčiaus raštininką Ancutą, atsisakyti išlaikyti valsčiaus paštą, nemokėti mokytojui, kol vaikai nemokinami lietuviškai. Netrukus rusų kareiviai, vadovaujami pristavo Orlovo, įsiveržę į Andrioniškį ėmė visus žiauriai mušti. Po to daug gyventojų buvo suimta ir ištremta į Rusijos gilumą , tarp jų Stanislovas, Antanas ir Vytautas Didžiuliai. Okupantų atstovams buvo atkeršyta – Orlovą nušovė keliais šūviais pakelėje į Kavarską ir paliko pelkėje su užrašu „Šuniui šuniška mirtis“. 1906 05 21 likviduotas ir Ancuta. 1919–1920 metų nepriklausomybės kovose dalyvavo nemažas būrys andrioniškiečių. Trys Andrioniškio parapijos gyventojai – šauliai Antanas Meškeliūnas, Jonas Budrevičius, Antanas Žarskus 1920 m. lapkričio 21 d. žuvo susidūrime Troškūnuose su lenkų raiteliais. LK majoras Adolfas Zubavičius iš Pagriežių kaimo nepriklausomybes kovose prieš lenkus vadovavo šarvuotam Lietuvos kariuomenės traukiniui „Gediminas“.

43 Andrioniškio parapijos gyventojai Birželio sukilimo dienomis įsijungė į partizanų būrį, kovojusi prieš sovietinius okupantus. Andrioniškio partizanų būrys buvo vyriausias Utenos apskrityje – amžiaus vidurkis buvo 34,8 metų.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, andrioniškiečiai aktyviai įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą. 1945 m. sausio mėnesį sovietinio saugumo kariuomenė Andrioniškio apylinkės Grumbinų, Butkiškių, Sedeikių, Plikiškių, Šilagalių kaimuose degino sodybas ir nužudė virš 20 taikių gyventojų. Absoliuti dauguma vietos gyventojų rėmė Lietuvos partizanus. Andrioniškis buvo vadinamas partizanų sostine[reikalingas šaltinis]. Greta miestelio, Jovaišų sodyboje Butkiškių kaime, veikė Algimanto apygardos ir visos Aukštaitijos partizanų štabas, Kriaučiūnų sodyboje, Plotų vienkiemyje prie Andrioniškio, veikė Algimanto apygardos partizanų štabo leidinių spaustuvė.

1935 metais inžinieriaus Prano Morkūno iniciatyva ir pinigais pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą vietoje senos medinės buvo pastatyta akmeninė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Bažnyčios dydis 29 × 13,5 m. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Prie statybos daug prisidėjo tų laikų Andrioniškio bendruomenė. Šiuo metu bažnyčia yra saugomas valstybės architektūros paminklas. Bažnyčioje yra paveikslas „Šv. Baltramiejus“. Bažnyčios šventoriaus vartuose yra 3 medinės skulptūros. 1936 m. kunigo M.Šermukšnio rūpesčiu vietoj Anykščių parapijos filijos buvo įkurta Andrioniškio parapija.

Andrioniškio kapinėse yra rašytojo Antano Biliūno (1905-1970), knygnešio Juozo Mickūnaičio (1851-1920), žuvusių kovoje su lenkų okupantais 1920 lapkričio 21 d.Troškūnų būrio šaulių Jono Budrevičiaus, Antano Meškeliūno, Antano Žarskaus kapai.

Netoli Andrioniškio, Latavos upelio pakrantėje 1997 m. buvo atrastas Palatavio piliakalnis. Piliakalnis turi apvalią 30–33 m skersmens aikštelę ir nuo aukštumos pusės atskirtas gynybiniu grioviu bei pylimu. Tai tipiška kunigaikščio rezidencija. Pagal atsitiktinius radinius (rasta žalvarinis apkalas, varinės skardos gabalėlis ir geležinio peilio viršūnė) piliakalnis datuotas XIII–XIV a. Po šio atradimo nebeliko abejonių dėl piliakalnio Lettow vietos ir jo pavadinimo tapatumo su Latavos vardu.

Andrioniškio vardu pavadintas labai retos sudėties meteoritas, 1929 m. vasario 9 d. nukritęs netoliese esančio Padvarninkų kaimo apylinkėse. Buvo surinkta 12 gabalų, kurių bendras svoris – 4,9 kg. Šis meoteoritas yra labai reta achondrito atmaina, jo amžius – 4548 ± 10 mln. metų.

Katinų (Sedeikių) akmuo - tai akmuo su plokščiadugniu dubeniu, esantis 1,05 km į š.v. nuo Andrioniškio-Mikierių (Nr.1206) kelio tilto per Pelyšą, 0,7 km į r. nuo Sedeikių dvaro sodybos, Pelyšos deš. krante, Anykščių miškų urėdijos, Pavarių g-jos, 139 kvartalo š.r. dalyje.


Renginiai Andrioniškyje
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Kur apsistoti?


Kur pavalgyti?


Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652