Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Trakai

Trakų herbas

Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.
Vilniaus apskrities miestas, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro; rajono ir seniūnijos centras. Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužis, vakarinį – Totoriškių ežeras). istorinio nacionalinio parko direkcija. Gyvenamas lietuvių (60%), lenkų (20%), karaimų ir kitų tautybių atstovų. Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių, saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų pilis. Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas (LT-21001). Urbanistikos paminklas.

Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dab. Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994-1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Ldk Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1321 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK submonarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1322 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine, kaip mano daugelis istorijos mylėtojų) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8 dešimtmetyje. Deja, pilis buvo sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.

Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a.

Iki 1413 m. Trakai buvo Trakų kunigaikštystės, 1413-1795 m. – Trakų vaivadijos (nuo XVI a. 7 dešimtmečio iki 1915 m. – taip pat Trakų pavieto) centras. XVI-XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais.

1795-1915 m. miestą valdė carinė Rusija; 1915-1918 m. jį buvo okupavusi Vokietija, o 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. – Lenkija. 1939-1950 m. buvo apskrities centras, nuo 1950 m. – rajono centras.

Lankytini miesto objektai:

Aukštadvario dvaro sodyba
Lentvario dvaras
Užutrakio dvaras
Velnio duobė


Renginiai Trakuose
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".