Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai

Jonava

Jonavos herbas

Miestas devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvoje, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra du pašto skyriai (centrinis LT-55001).

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.
Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava. Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje. [1] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominikui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų. [2]

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.
Jonavos geležinkelio stotis, pastatyta 1835 m.

1835 m. nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas.

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės.

Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste bei ratų gamyba.

1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

Pirmasis herbas sukurtas 1970 m. Geltoname skyde mėlynas skydelis, kuriame cheminė kolba, iš kurios auga geltona javų varpa. Aplink skydo širdį įkomponuoti geltoname fone 8-ni balti skrituliai su koncentriniais žiedais, simbolizuojantys nupjauto medžio rieves.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, nutarta atsisakyti senojo herbo ir jį kurti iš naujo. Pageidaujant Jonavos savivaldybei, kaip aliuzija į žymaus raštijos pradininko Abraomo Kulviečio herbą, buvo pasirinkta gulbė. Kad herbas skirtųsi nuo bajoriškojo, buvo nuspręsta pasirinkti mėlyną skydo lauką, bei pakeisti gulbės pozą. Dabar gulbė vaizduojama iš priekio beskleidžianti sparnus.

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta. 1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t.y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų. [4]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.



Renginiai Jonavoje
Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652