Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8

Warning: include(): Failed opening '/home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/modules/cities/css/plugin.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear') in /home/kasirkur/domains/kasirkur.lt/public_html/index.php on line 8
 Lietuvos miestai ir miesteliai


Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruotis
> Pamiršau slapražodį



Lietuvos miestai ir miesteliai

Adutiškis

Adutiškio herbas Adutiškis – miestelis Švenčionių rajone, apie 100 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, prie kelio Švenčionys–Pastovys. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1913 m.), Adutiškio vidurinė mokykla, muitinė, paštas.

Miestelis įsikūręs prie Kamajos upės, toje vietoje, kur ši vingiuota, šlaitai raguvoti. Miestelis išsidėstęs ant kalvų. Netoli miestelio – pats šiaurryčiausias, kartu ir atkampiausias rajono pakraštys – Antanų miškas. Antanų giria nusidriekia toli į Baltarusiją, kur susijungia su Polocko lygumos giriomis, siekiančiomis net Dauguvą. Adutiškis ribojasi su Baltarusijos kaimeliu Kruki. Šioje vietoje unikali Lietuvos-Baltarusijos siena eina geležinkeliu.

Akademija (Kaunas)

Akademijos (kaunas) herbas Akademija – miestelis Kauno rajone, prie vakarinio Kauno lanksto. Turi seniūnijos statusą. Rytinėje Akademijos gyvenvietės dalyje yra Lietuvos žemės ūkio universitetas, ilgą laiką vadintas Lietuvos žemės ūkio akademija, iš kur ir kilo gyvenvietės pavadinimas. Miestelyje taip pat yra vaikų darželis-lopšelis, sodų bendrija, sveikatos priežiūros centras, U. Karvelis gimnazija, paštas, koplyčia (paskutinė R. Mikutavičiaus kunigavimo vieta), koplytstulpis nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (pastatytas 1938 m.).

Akademija (Kėdainiai)

Akademi­ja – miestelis Kėdainių rajone, Dotnuvėlės kairiajame krante, prie plento Kėdainiai–Šiauliai. Veikia Lietuvos žemdirbystės institutas (nuo 1956 m., su bitynu), žemės ūkio konsultavimo tarnyba (nuo 1993 m.), Akademijos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, mokykla-darželis „Kaštonas“, koplyčia (priklauso Dotnuvos parapijai). Miestelyje išlikęs Dotnuvos dvaras (XVI a.) su XIX a. įkurtu ir šiuo metu valstybės saugomu parku (14 ha),

Akademijoje yra profesoriaus D. Rudzinsko ir Lietuvos žemdirbystės istorijos muziejai. Stovi paminklai D. Rudzinskui, tremtiniams agronomams, dekoratyvinis „Žiedas“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis). Dvaro parke yra grafo H. Kreico kapas ir paminklas.

Akmenė

Akmenės herbas Akmenė – miestas Akmenės rajone, 12 km į pietvakarius nuo Naujosios Akmenės, Dabikinės dešiniajame krante. Seniūnijos centras, Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1912 m.) ir parapija, Akmenės gimnazija, vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“, paštas.

Alanta

Alanta (arba Alunta) – miestelis Molėtų rajone, Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių. Miestelis išsidėstęs prie kelio Molėtai–Anykščiai. Seniūnijos ir parapijos centras. Miesto planas radialinis; neoromaninė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1909 m.) stovi prie kelių sankryžoje esančios aikštės ant kalno kaip ir visas miestelis, todėl matoma iš tolo. Išlikę dvaro rūmai (su liaudies buities muziejumi), buvusi smuklė, Alantos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-33037). Alantos dvaras ir Alantos technologijos ir verslo mokykla yra gretimame Naujasodžio kaime.

Alytus

Alytaus herbas Didžiausias pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Alizava

Alizava – miestelis Kupiškio rajone, į pietvakarius nuo Pandėlio. Seniūnijos ir parapijos centras, stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra laisvalaikio centras, biblioteka, Alizavos pagrindinė mokykla.

Alsėdžiai

Alsėdžių herbas Alsėdžiai – miestelis Plungės rajone, prie Sruojos upės, 20 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Seniūnijos ir parapijos centras, Alsėdžių vidurinė mokykla, paštas. Urbanistikos paminklas. Gyvenvietės planas – savaime susiformavęs radialinis. Pagrindinėje aikštėje yra Alkos kalnas, ant kurio pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1793 m.) ir varpinė (statyta 1679 m.), yra kapinės, stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia). Aptiktas X-XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras. Molio telkinys.

Andrioniškis

Andrioniškis – miestelis Anykščių rajone, prie kelio Pagojus-Kupiškis (Nr. 1202 kitaip KK175), dešiniajame Šventosios krante (prie Griežos žiočių). Seniūnijos centras. Veikia Anykščių A. Baranausko mokyklos pradinio ugdymo skyrius, paštas, bendruomenės slaugytojos kabinetas. Dvi seniūnaitijos (Andrioniškio dešinioji ir Andrioniškio kairioji).

Anykščiai

Anykščių herbas Miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos. Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas (LT-29001). Urbanistikos paminklas. Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta. Kurortinė teritorija.
Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.

Antalieptė

Antalieptės herbas Antalieptė – miestelis Zarasų rajone, prie kelio Dusetos–Daugailiai, Šventosios aukštupyje. Seniūnijos centras, yra Antalieptės pagrindinė mokykla, paštas. Šventosios slėnyje yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, buvęs basųjų karmelitų vienuolynas. Yra kultūros rūmai, biblioteka, vandens malūnas. Į pietryčius nuo miestelio telkšo Antalieptės tvenkinys, antras pagal dydį Lietuvoje hidroelektrinės tvenkinys, rytuose – Liedis. Miestelio planas radialinis. Apylinkėse stūkso Antalieptės akmuo su „dubeniu“ (archeologijos paminklas).

Antašava

Antašava – miestelis Kupiškio rajone, 13 km į šiaurės vakarus nuo Kupiškio, 9 km į pietus nuo Vabalninko, šalia kelio Kupiškis–Vabalninkas, Pyvesos dešiniajame krante. Dešiniuoju pakraščiu teka Trakelio upelis. Stovi Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, yra Antašavos pagrindinė mokykla, paštas, laisvalaikio centras, biblioteka, dvaro pastatų ansamblis ir parkas, priklausę H. Antašauskui.

Ariogala

Ariogalos herbas Ariogala – miestas Raseinių rajone, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento. Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogala turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste stovi 1939 m. pastatyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, yra vidurinė ir pradinė mokyklos, paštas. 3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis.

Aukštadvaris

Aukštadvario herbas Aukštadvaris – miestelis Trakų rajone, prie kelio Trakai–Birštonas. Miestelis įsikūręs dešiniajame Verknės aukštupio krante, nors anksčiau buvo dabartinio Aukštadvario dvaro vietoje. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas. Miestelyje stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominiko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Išlikęs 1837 m. A. Malevskio statytas Aukštadvario dvaras su parku bei upėtakių tvenkiniais (Malevskių valdytas iki Pirmojo pasaulinio karo; po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė ligoninė). Veikia Aukštadvario vidurinė mokykla ir mokykla-darželis „Gandriukas“, paštas.

Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje: čia apsilankydavo ilsėtis Adomas Mickevičius; vienas dvaro sodo ąžuolų vadinamas Mickevičiaus ąžuolu (gamtos paminklas). Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra vienas valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Stūkso Aukštadvario piliakalnis, Kartuvių kalnas (pasakojama, kad jame buvo pakarta daug 1863 m. sukilimo dalyvių; etnologų manymu, kalnais taip vadinamas dar nuo pagonybės laikų). Miesteliu pietinėje dalyje teka Verknė, pietryčiuose sudarydama Aukštadvario tvenkinį. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Įkurtas Aukštadvario draustinis.

Babtai

Babtų herbas Babtai – miestelis Kauno rajone, 1 km į vakarus nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda, ant kairiojo Nevėžio kranto. Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia, netoliese yra Babtų kaimas. Babtai – seniūnijos centras.

Bagaslaviškis

Bagaslaviškis – miestelis Širvintų rajone, į vakarus nuo Širvintų, 5 km į rytus nuo Gelvonų. Yra medinė Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1851 m., paštas, I. Šeiniaus pagrindinė mokykla. Yra žvyro telkinys.

Baisogala

Baisogalos herbas Baisogala – miestelis Radviliškio rajono pietuose; seniūnijos centras.

Miestelyje stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1882 m.), išlikęs romantizmo stiliaus dvaro pastatų ansamblis (XIX–XX a. pradžia) ir parkas, yra Baisogalos vidurinė mokykla, mokykla-darželis, paštas (LT-82025), geležinkelio stotis (ruožas Jonava-Šiauliai), LVA gyvulininkystės institutas. Pro miestelį teka upelis Kiršinas. Stūkso du Baisogalos akmenys „su dubeniu“.

Balbieriškis

Balbieriškio herbas Balbieriškis – miestelis Prienų rajono pietuose, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio Prienai–Alytus. Seniūnijos ir parapijos centras. Miestelio planas linijinis, keturkampė aikštė susiformavo iki XVIII a., prie aikštės – XIX a. pabaigoje statyta dvibokštė medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (pastatyta 1888 m., su išlikusiomis XIX a. skulptūromis), Balbieriškio pagrindinė mokykla, paštas, spirito gamykla (nuo 1913 m., dabar priklauso AB „Stumbrui“). Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria Balbieriškio atodanga, piečiau nuo miestelio trykšta Balbieriškio versmės. Yra miestelio parkas, žvyro telkinys.

Balninkai

Balninkų herbas Bartninkai – miestelis Vilkaviškio rajone, į pietus nuo Vilkaviškio, Aistos (Šešupės dešinysis intakas) kairiajame krante. Miestelio planas radialinis. Seniūnijos centras; yra medinė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (atstatyta 1950 m.), paštas, ambulatorija, J. Basanavičiaus vidurinė mokykla, dvaro sodyba.

Šalia Bartninkų yra Ožkabaliai, kur gimė Jonas Basanavičius.

Baltoji Vokė

Baltosios Vokės herbas Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajone, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus.

Išsidėsčiusi Rūdninkų girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno. Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.

Barstyčiai

Barstyčių herbas Barzdai – miestelis Šakių rajone, šalia kelio Šakiai–Pilviškiai. Seniūnijos centras. Pro Barzdus teka Milupė (Šešupės dešinysis intakas). Yra Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1934 m.), paštas, biblioteka, Barzdų pagrindinė mokykla, kultūros namai, žemės ūkio servisas.

Bartninkai

Bartninkų herbas Bartninkai – miestelis Vilkaviškio rajone, į pietus nuo Vilkaviškio, Aistos (Šešupės dešinysis intakas) kairiajame krante. Miestelio planas radialinis. Seniūnijos centras; yra medinė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (atstatyta 1950 m.), paštas, ambulatorija, J. Basanavičiaus vidurinė mokykla, dvaro sodyba. Šalia Bartninkų yra Ožkabaliai, kur gimė Jonas Basanavičius.

Barzdai

Barzdų herbas Barzdai – miestelis Šakių rajone, šalia kelio Šakiai–Pilviškiai. Seniūnijos centras. Pro Barzdus teka Milupė (Šešupės dešinysis intakas). Yra Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1934 m.), paštas, biblioteka, Barzdų pagrindinė mokykla, kultūros namai, žemės ūkio servisas.

Batakiai

Batakių herbas Batakiai – miestelis Tauragės rajone, prie kelio Tauragė–Skaudvilė. Urbanistikos paminklas. Batakių seniūnijos centras, stovi medinė katalikų Batakių Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1991 m.) ir Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1885 m.), veikia Batakių vidurinė mokykla, paštas. Batakiai išsidėstę Ančios (Šešuvies dešinysis intakas) dešiniajame krante. Ant upės kranto stūksantis Batakių piliakalnis (vietinių gyventojų vadinamas Pilaite) – archeologinis paminklas. Už 2 km į pietus yra geležinkelio stoties gyvenvietė.

Bazilionai (Padubysys)

Bazilionai (arba Padubysys) – miestelis Šiaulių rajone, 6 km į pietus nuo Bubių, prie senojo prekybinio ir pašto kelio Ryga–Tilžė, Dubysos dešiniajame krante. Miestelyje stovi Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra vidurinė mokykla, paštas, išlikęs dvaras, visuomeninis centras.

Betygala

Betygalos herbas Betygala – miestelis Raseinių rajone, kairiajame Dubysos krante, prie Vieviržės upelio. Seniūnijos centras. Yra neobaroko stiliaus Šv. Mikalojaus bažnyčia (pastatyta 1930 m.), paminklas Vytautui Didžiajam (1930 m., skulptorius – Petras Aleksandravičius), Maironio vidurinė mokykla, paštas, muziejai (dailininko J. Kuzminskio įkurtas 1986 m.; geologijos). Netoliese stūkso Betygalos piliakalnis, apylinkėse gausu senkapių, Dubysos regioninis parkas.

Bezdonys

Bezdonio herbas Butrimonys – miestelis Alytaus rajone, abipus Plasaupės upelio, prie Punios-Onuškio plento. Seniūnijos ir parapijos centras, Butrimonių vidurinė mokykla, vaikų darželis, paštas. Miestelis – urbanistikos paminklas: radialinio plano, pagrindinėje sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė, istoristinio stiliaus XX a. pradžios Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1906-1926 m.).

Birštonas

Birštono herbas Birštonas – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje; Birštono savivaldybės ir parapijos centras. Miestas išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų, dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą.

Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas, išgaunami mineraliai vandenys. Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1909 m.), stūkso Vytauto kalnas (85 m), Dainų kalnelis, krašto muziejus, dvi sanatorijos. Mieste yra Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, švenčiama miesto šventė. Į Prienus veda asfaltuotas pėsčiųjų ir dviratininkų kelias (10 km). Mieste veikia Birštono gimnazija.

Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono miesto yra Birštono vienkiemis. Šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys. Pietryčiuose stūkso Birštono piliakalnis.

Biržai

Biržų herbas Miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Miestas yra 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Rajono savivaldybės, miesto seniūnijos ir Širvėnos seniūnijos centras, taip pat parapijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (senamiestis ir piliavietė). Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į Naujamiestį (į vakarus nuo Agluonos), Senamiestį ir Astravą (Širvėnos šiaurinėje pakrantėje). Yra paštas (LT-41001), kultūros namai, keli stadionai, rajono centrinė ligoninė.
Netoli Biržų miesto yra ir Biržų kaimas.

Butrimonys

Butrimonio herbas Butrimonys – miestelis Alytaus rajone, abipus Plasaupės upelio, prie Punios-Onuškio plento. Seniūnijos ir parapijos centras, Butrimonių vidurinė mokykla, vaikų darželis, paštas. Miestelis – urbanistikos paminklas: radialinio plano, pagrindinėje sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė, istoristinio stiliaus XX a. pradžios Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1906-1926 m.).

Čedasai

Čedasai – miestelis Rokiškio rajone, 7 km nuo sienos su Latvija. Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1913 m.), paštas, medicinos punktas, L. Dovydėno pagrindinė mokykla, biblioteka. Šiaurės rytuose telkšo Čedaso ežeras, teka Vyžuona.

Prie miestelio yra ir Čedasų kaimas.

Čekiškė

Čekiškės herbas Čekiškė – miestelis Kauno rajono vakaruose, netoli Dubysos (kairiajame krante), šalia kelio Vilkija–Ariogala. Urbanistikos paminklas (radialinis miestelio planas susiformavo XVIII a. viduryje). Seniūnijos ir parapijos centras. Netaisyklingo trikampio plano aikštė yra trijų pagrindinių gatvių sankryžoje, čia stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1821 m.), yra P. Dovydaičio vidurinė mokykla, senelių globos namai (nuo 1993 m.), kultūros centras, paštas.

Darbėnai

Darbėnai – miestelis Kretingos rajone, prie geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas; seniūnijos centras. Pro miestelį teka Darba ir Tenžė. Urbanistikos paminklas. Yra paštas, darželis, biblioteka, Darbėnų vidurinė mokykla, ambulatorija, ligoninė, vaistinė, kultūros namai, girininkija, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1842 m.), akmenskaldos įmonė ir moderni asfalto gamykla. Šalia miestelio statomos vėjo jėgainės. Kultūros paminklas – vandens malūnas. Yra žvyro telkinys.

Daugai

Daugų herbas Miestas Alytaus rajone, 20 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras. Mieste stovi Dievo Apvaizdos bažnyčia (nuo 1862 m.), yra V. Mirono vidurinė mokykla, meno mokykla, Daugų žemės ūkio mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros namai, biblioteka, poliklinika ir ligoninė, daug prekybos ir kitų įmonių.

Daugailiai

Daugailių herbas Daugailiai – miestelis Utenos rajone, prie kelio Utena–Zarasai. Tai gatvinis miestelis, kurio šiaurės vakariniame pakraštyje telkšo Indrajai. Seniūnijos centras. Stovi medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1883 m.), yra paštas, ambulatorija, Daugailių pagrindinė mokykla (su 1988 m. įkurtu krašto muziejumi), kultūros namai, biblioteka. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso Daugailių piliakalnis.

Daujėnai

Daujėnų herbas Daujėnai – miestelis Pasvalio rajone, į pietryčius nuo Pasvalio. seniūnijos centras. Greta miestelio prateka Orijos upelis (dešinysis Pyvesos intakas) ir jos intakas Paršupis. Yra paštas, ambulatorija, Daujėnų pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, stovi mūrinė Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia (nuo 1803 m.), parapija (nuo 1923 m.). 100 metrų į pietryčius nuo bažnyčios yra Šventabala (Daujėnų šaltinis; sakoma, kad čia apsireiškusi Mergelė Marija). Išlikęs Daujėnų pilkapynas.

Daukšiai

Daukšiai – miestelis Marijampolės savivaldybėje, šiauriniame Žuvinto pakraštyje. Miestelyje stovi Šv. Jurgio bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas, veikia Daukšių pagrindinė mokykla, paštas, medicinos punktas, kultūros namai, biblioteka. Pro miestelį teka Dovinė (dešinysis Šešupės intakas), pietryčiuose telkšo Žuvintas.

Debeikiai

Debeikių herbas Debeikiai – miestelis Anykščių rajone, į šiaurės rytus nuo Anykščių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis yra radialinio plano, jame yra neogotikinio stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1914 m.), pastatytas kryžius, yra kapinės. Miestelyje stovi paminklas partizanams (nuo 1995 m.), yra medicinos punktas, vaistinė, paštas, Debeikių pagrindinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, malūnas, baldų dirbtuvės. Pro kaimą teka Aknysta – kairysis Šventosios intakas.

Deltuva

Deltuva – miestelis Ukmergės rajone, prie kelio Ukmergė-Kėdainiai. Seniūnijos ir parapijos centras. Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1752 m., atstatyta 1872 m.), evangelikų reformatų bažnyčios liekanos (XVI a.), yra paštas (LT-20042), ambulatorija (nuo 1946 m.), Deltuvos pagrindinė mokykla, kultūros namai (nuo 1962 m.), biblioteka (nuo 1946 m.). Už miestelio kapinių, link kelio į Ukmergę nuo 1998 m. stovi obeliskas Deltuvos mūšiui atminti. Vakariniu pakraščiu teka Armona (dešinysis Šventosios intakas). Senovės kapinynas. Miestelio šiaurės vakaruose stūkso Deltuvos akmuo (duobenuotasis; gamtos paminklas).

Dieveniškės

Dieveniškių herbas Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono pietryčiuose, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos, nors miestelyje vyrauja lenkų tautinė mažuma. Seniūnijos centras, yra dvi vidurinės mokyklos („Ryto“ ir „Dieveniškių“), paštas, vaikų darželis, biblioteka, ambulatorija (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1963 m.). Miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (statyta 1783 m.), XX a. pradžios varpinė ir vartai.

Kaimas yra istoriniame regioniniame parke, urbanistikos paminklas. Svarbiausia urbanistinio komplekso dalis – keturkampė aikštė penkių istorinių kelių kryžkelėje. Miestelio rytuose teka Gauja, šiaurės vakaruose yra pilkapynas.

Šios vietos – unikalios, nutolusios 80 km nuo Vilniaus, bet daug kas čia kitaip. Kitoks net kraštovaizdis - čia nebuvo paskutinio apledėjimo, tad kraštas žavi lėkštais kalvų šlaitais, plačiais upių slėniais, lengvomis gargždingomis dirvomis. Po keletą kilometrų besidriekiantys senoviniai gatviniai kaimai - gyvi, ne ekspoziciniai. Jie gana tankiai užstatyti, nėra vienkiemių, tad nėra ir kaimo turizmo sodybų. Tai - pasienio zona, čia retai sutiksi ne vietinį žmogų.

Domeikava

Domeikavos herbas Domeikava – miestelis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurę nuo Kauno, šalia kelio Kaunas–Vandžiogala. Seniūnijos centras, yra Lietuvos kankinių bažnyčia, Domeikavos gimnazija, paštas (LT-54066), Lietuvos kankinių skulptūrų parkas „Lietuvos tautos kančių kelias“ (prie bažnyčios), steigiamas poilsio parkas. Domeikava - didžiausias Lietuvos kaimas.

Dotnuva

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajone, šalia kelio Kėdainiai–Šiauliai. Seniūnijos centras. Dotnuvos bažnyčios (nuo 1810 m.) ir kapucinų vienuolyno (buvęs bernardinų) ansamblis, veikia Dotnuvos pagrindinė mokykla, paštas (LT-58057), biblioteka, globos namai. Rytiniu miestelio pakraščiu Dotnuvėlės upė daro kilpą, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. Kiek atokiau nuo miestelio yra Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietė.

Miestelio parke švenčiamos Joninės. Čia trykšta šaltinis, kuris veržiasi iš Gėlainių kaimo požeminio ežero. Vanduo yra labai skaidrus, be kenksmingų priemaišų. Išlikęs Dotnuvos malūnas (su XVIII a. olandiškomis girnomis).

Dovilai

Dovilų herbas Dovilai – miestelis Klaipėdos rajone, 5 km į pietvakarius Gargždų, dešiniajame Minijos krante; seniūnijos centras. Yra Dovilų pagrindinė mokykla, Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (pašventinta 1995 m.), paštas, smėlio telkinys.

Druskininkai

Druskininkų herbas Kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, 60 km į pietus nuo Alytaus; priklauso Alytaus apskričiai ir yra Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.

Mieste yra dvi bažnyčios – Druskininkų (nuo 1931 m.) ir Ratnyčios (nuo 1910 m.), Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ stačiatikių cerkvė (nuo 1865 m.), miesto kapinės, yra daug poilsio centrų, viešbučiai, vandens pramogų centras (nuo 2006 m.), gimnazija ir dvi vidurinės mokyklos,viena pagrindinė mokykla,du lopšeliai-darželiai, Druskininkų centrinė ligoninė (Balainės miške), poliklinika, paštas, keli parkai. Per Nemuną nutiestas Druskininkų tiltas.

Dubingiai

Dubingiai – miestelis Molėtų rajono pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante. Dubingių seniūnijos centras.

Dubingių plano struktūra linijinė. Miestelyje 1958 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia, yra Dubingių pagrindinė mokykla (1915-1921 m. pradinė, dėstomąja lenkų kalba, 1921-1949 m. pradinė, dėstomąja lietuvių kalba, 1949-1957 m. septynmetė, 1957-1963 vidurinė, 1963-1999 m. aštuonmetė, devynmetė), biblioteka, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs buvusioje smuklėje ir mokykloje), yra paštas, Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas – medinė Dubingių karčema.

Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos ir istorijos paminklas), miestelis laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija. Nuo Dubingių pradedamos įdomios vandens kelionės (baidarėmis, valtimis) Asveja. Yra poilsiavietė, nuomojamos valtys. Apylinkėse yra Dubingių kraštovaizdžio draustinis. Iš Dubingių į Giedraičius kelias veda vos ne 100 m ilgio tiltu per ežerą.

Dūkštas

Miestas Ignalinos rajone, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos; seniūnijos centras. Mieste stovi medinė Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, paštas (LT-30042), ambulatorija, geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs dvaro pastatų ansamblis ir parkas.

Duokiškis

Duokiškis – miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kamajų seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Kamajų. Plentai jungia su Kamajais, Svėdasais, Utena.

Yra 1906 m. pastatyta Šv. Onos bažnyčia, į pietus nuo miestelio tvyro Uosinto ežeras, į vakarus – Bedugnio ežeras. Kaime yra Kamajų mokyklos skyrius, paštas.

Dusetos

Dusetų herbas Miestas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į vakarus nuo Zarasų, Sartų regioniniame parke, prie Šventosios upės, Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Seniūnijos centras. Veikia K. Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi), Dusetų specialioji mokykla, muzikos mokykla, paštas (LT-32029). Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta žirgų lenktynės, yra hipodromas. Dusetų kraštovaizdžio draustinis.

Eigirdžiai

Eigirdžiai – miestelis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Degaičių seniūnijoje, prie kelio Šiauliai–Palanga, 8 km į šiaurės rytus nuo Telšių. Yra medinė Dievo Apvaizdos bažnyčia pastatyta 1794 m., pagrindinė mokykla, paštas (LT-88006). 750 gyventojų (2002 m.).

Eišiškės

Eišiškių herbas Miestas Šalčininkų rajone, 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, prie sienos su Baltarusija; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1852 m.), veikia dvi gimnazijos (Eišiškių dėstomąja lenkų kalba ir S. Rapolionio, dėstomąja lietuvių kalba), paštas. Netoli miesto yra piliavietė – XIV a. mūrinės pilies griuvėsiai.

Elektrėnai

Elektrėnų herbas Miestas Vilniaus apskrityje, piečiau nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda, apie 40 km į vakarus nuo Vilniaus; Elektrėnų savivaldybės ir seniūnijos centras. Miestas įsikūręs Elektrėnų marių šiauriniame krante. Yra Sporto centras, stovi Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia, Elektrėnų literatūros ir meno muziejus (nuo 1977 m.), viešbutis „Gentainiai“, socialinės globos namai, vaikų globos namai, paštas. Veikia šiluminė jėgainė (nuo 1962 m.).

Endriejavas

Endriejavo herbas Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajone, prie kelio KK197 Vėžaičiai–Rietavas. Seniūnijos centras. Stovi Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia, pastatyta 1943 m., veikia Endriejavo vidurinė mokykla, paštas. Šiauriniame miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras, šiauriniu pakraščiu teka Minijos intakas Veiviržas. 4 km į šiaurės vakarus – Ablingos memorialinis ansamblis. Prie miestelio išsidėstęs Endriejavo kalvagūbris.

Eržvilkas

Eržvilkas – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio Jurbarkas–Skaudvilė. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Namai išsidėstę pagal radialinį planą, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Yra medinė Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1855 m.), parapija, Eržvilko vidurinė mokykla, paštas.

Ežerėlis

Ežerėlio herbas Miestas Kauno rajone, 25 km į vakarus nuo Kauno centro. Miestas turi seniūnijos statusą, yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (veikia nuo 1992 m.), Ežerėlio vidurinė mokykla, paštas (LT-53079). Išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje.

Gadūnavas

Gadūnavas – miestelis Telšių rajone, 2 km į šiaurės rytus nuo kelio Telšiai–Seda. Seniūnijos centras. Yra Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1901 m.), šalia teka Subedis.

Gardamas

Gardamas – miestelis Šilutės rajone, į šiaurės rytus. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Per Gardamą teka Tenenys. Keliai veda į Žemaičių Naumiestį, Švėkšną, Šylius, Ramučius. Gardame yra Gardamo pagrindinė mokykla, paštas, med. punktas, biblioteka-filialas su viešosios interneto prieigos tašku, Gardamo kaimo bendruomenė „Tenenys“, Šv. Roko bažnyčia, 3 dailės paminklai (bažnyčioje), Lurdas, Mažvydo kelio – Knygos kelio koplystulpis (skulp. V. Bliūdžius, pastatytas 2007 m.). Veikia UAB „Linegis“ (gyvulių skerdykla, parduotuvė), Gintaro Šarkos veterinarijos klinika, R. Paulauskaitės IĮ (lentpjūvė), mišrių prekių parduotuvė.

Gargždai

Gargždų herbas Miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante; Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės Vilnius-Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Gargždai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Yra paštas, Gargždų parkas, stovi medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1941 m.). Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Garliava

Garliavos herbas Miestas Kauno rajone, apie 10 km į pietus nuo Kauno centro. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Miesto centre yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1809 m.), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas, kultūros centras (nuo 1958 m.), krašto muziejus (įkurtas 1998 m.), viešbutis.

Gaurė

Gaurės herbas Gaurė – miestelis Tauragės rajone, į rytus nuo Tauragės, Šešuvies kairiajame krante. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1971 m.) ir jos varpinė, paminklas partizanams (nuo 1990 m.), Gaurės ąžuolas. Veikia Gaurės pagrindinė mokykla, paštas. Netoliese stūkso Kiukiškių piliakalnis, teka Šešuvis. Prie miestelio įsikūręs Gaurės kaimas.

Geležiai

Geležiai – miestelis Panevėžio rajono šiaurės rytuose. Stovi medinė Šv. Juozapo bažnyčia (nuo 1936 m.), yra Geležių pagrindinė mokykla, medicinos punktas, paštas.

Gelgaudiškis

Gelgaudiškio herbas Miestas Šakių rajone, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras. Yra Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1868 m.), vidurinė mokykla, Gelgaudiškio specialioji mokykla, paštas, XIX–XX a. dvaro pastatų ansamblis ir parkas (valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas, garsus savo taisyklingu išplanavimu ir istorija).

Miestas įeina į Panemunių RP teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.

Gelvonai

Gelvonai – miestelis Širvintų rajone, į rytus nuo Širvintų. Seniūnijos centras. Stovi tašytų akmenų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1897 m.), paminklas rezistencijos kovų dalyviams, Gelvonų vidurinė mokykla, paštas. Šalia miestelio stūkso Gelvonų akmuo (su „Šv. Marijos pėda“), įsikūręs Gelvonų kaimas.

Giedraičiai

Giedraičių herbas Giedraičiai – miestelis Molėtų rajone, į pietvakarius nuo Molėtų; seniūnijos centras. Tai buvęs kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centras. Miestelyje stovi Šv. Baltramiejaus bažnyčia (pastatyta 1809 m.), šalia jos – varpinė (XIX a. vidurys), veikia A. Jaroševičiaus vidurinė mokykla, paštas, vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis. Miestelio centre stovi paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.”, primenantis čia vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su lenkų Želigovskio kariuomene. TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.

Girkalnis

Girkalnio herbas Girkalnis – miestelis Raseinių rajone, šalia automagistralės Kaunas-Klaipėda (piečiau jos). Seniūnijos centras. Miestelyje stovi Šv. Jurgio bažnyčia, yra Girkalnio pagrindinė mokykla, paštas. Šalia miestelio yra Girkalnio kaimas.

Gražiškiai

Gražiškių herbas Gražiškiai – miestelis Vilkaviškio rajone, prie kelio Kalvarija–Vištytis, Širvintos dešiniajame krante (kur įteka Gražupis). Seniūnijos centras. Yra Gražiškių vidurinė mokykla, paštas, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1881 m.), šalia miestelio stovi Bambinų svirnas.

Grigiškės

Grigiškių herbas miestas Vilniaus miesto savivaldybėje, Grigiškių seniūnijoje. Grigiškės įsikūrusios 17 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Jos išsidėsčiusios abipus Vokės upės ir greitkelio Vilnius–Kaunas, į pietus nuo Neries upės. Tai vienintelis Lietuvoje miestas, kuris priklauso kito miesto savivaldybei.

Yra Šv. Dvasios koplyčia, ligoninė, dvi vidurinės mokyklos („Šviesos“ ir Grigiškių), pradinė mokykla,meno mokykla, lopšelis - darželis "Lokiuko giraitė", darželis "Rugelis", darželis-mokykla „Pelėdžiukas“. Popieriaus gamykla, priklausanti AB „Grigiškės“. Miesto centre esantis Vokės upės praplatėjimas vadinamas Grigiškių tvenkiniu.

Grinkiškis

Grinkiškio herbas Grinkiškis (arba Grinkiškės) – miestelis Radviliškio rajone, į pietus nuo Radviliškio, prie kelio Šeduva–Raseiniai. Seniūnijos centras, yra mūrinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1887 m.), kapinės (jose stovi du vertingi XIX a. pabaigos dievdirbio V. Svirskio kryžiai), veikia J. Poderio vidurinė mokykla, paštas. Pro miestelį teka Šušvė, stūkso Grinkiškio akmuo „su dubeniu“.

Griškabūdis

Griškabūdžio herbas Griškabūdis – miestelis Šakių rajone, prie kelio Šakiai–Pilviškiai. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Kristaus atsimainymo bažnyčia (nuo 1796 m.), buvusi basųjų karmelitų rezidencija, yra Griškabūdžio vidurinė mokykla, paštas.

Gruzdžiai

Gruzdžių herbas Gruzdžiai – miestelis Šiaulių rajone, šalia kelio Šiauliai–Naujoji Akmenė. Seniūnijos centras, yra mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1901 m.), žemės ūkio mokykla (įkurta 1923 m.), gimnazija, lopšelis-darželis „Puriena“, Gruzdžių specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai, paštas, biblioteka. Į šiaurę nuo miestelio teka Kūra. Rugpjūčio 16 d. miestelyje vyksta šv. Roko atlaidai. Greta kaimo yra Gruzdžių viensėdis.

Gudeliai

Gudeliai – miestelis Marijampolės savivaldybėje, į rytus nuo Marijampolės. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (nuo 1895 m.), yra Gudelių pagrindinė mokykla, paštas.

Gudžiūnai

Gudžiūnai – miestelis Kėdainių rajono šiaurės vakaruose, prie kelio Kėdainiai-Šiauliai, Dotnuvėlės dešiniajame krante. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia (nuo 1911 m.), kapinės (yra Lietuvos savanorių ir partizanų kapai), yra P. Rabikausko pagrindinė mokykla, paštas, girininkija (priklauso Radviliškio miškų urėdijai).

Igliškėliai

Igliškėliai – miestelis Marijampolės savivaldybėje, šalia kelio Marijampolė–Alytus. Yra Igliškėlių pagrindinė mokykla, biblioteka, Lietuvos partizanų kapai. Patilčiuose yra Igliškėlių bažnyčia. Prie miestelio yra ir Igliškėlių kaimas.

Ignalina

Ignalinos herbas miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 110 km į šiaurę nuo Vilniaus; rajono centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, kurortinė teritorija. Pro miestą eina geležinkelis Vilnius-Sankt Peterburgas. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (nuo 1961 m.), geležinkelio stoties aikštėje – 19 m aukščio paminklas tremtiniams (pastatytas 1989 m., autoriai Juozapas Jakštas ir Valdas Ozarinskas), yra rajono centrinė ligoninė, paštas, prie Žaliojo ežero šiaurinio kranto – Žiemos sporto centras.

Ignalina išsidėsčiusi ežeringame krašte – mieste telkšo Žaliasis, Gavaitis, greta miesto – Gavys, Paplovinis ir Palaukinis ežerai. Ignalinos regione yra per 209 ežerus, kurie žavi ne tik vietinius, bet atvykstančius.

Ignalinos atominė jėgainė yra ne Ignalinos, bet Visagino mieste – XX a. 2-ojoje pusėje statant elektrinę pastaroji gyvenvietė tik kūrėsi (tuomet – Sniečkaus pavadinimu), todėl jėgainė pavadinta artimiausio miesto vardu.

Ylakiai

Ylakių herbas Ylakiai – miestelis Skuodo rajone, prie kelio Skuodas-Mažeikiai. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1899 m.), Ylakių gimnazija, Skuodo meno mokyklos filialas, paštas, globos namai, B. Jonušo muziejus (nuo 2004 m.). Už miestelio įsikūręs „Ylakių paukštynas“.

Janapolė

Janapolė – miestelis Telšių rajone, 1 km į rytus nuo kelio Telšiai–Varniai, Virvytės dešiniajame krante. Yra medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1815 m.; interjerą puošia 4 gražūs altoriai, 1829 m. pagamintas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje), prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų, šventoriaus kampe – varpinė, įdomūs šventoriaus vartai. Miestelyje veikia Janapolės pagrindinė mokykla, medicinos punktas, biblioteka, paštas, kultūros centras.

Jašiūnai

Jašiūnų herbas Jašiūnai – miestelis Šalčininkų rajone, prie kelio Vilnius–Šalčininkai. Seniūnijos centras. Miestelyje yra Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1929 m.), dvaro pastatų ansamblis (rūmai pastatyti 1828 m.) su parku, veikia 3 vidurinės mokyklos (1-oji, „Aušros“ ir M. Balinskio), paštas. Prateka Merkys, yra žvyro telkinys.

Jieznas

Jiezno herbas Miestelis Prienų rajone, 16 km į rytus nuo Prienų. Seniūnijos centras. Mieste stovi Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia (XVII a. 2-oji pusė), yra Jiezno gimnazija, globos namai (jais rūpinasi fondas „Jiezno vaikai“), paštas. Miesto pietiniame pakraštyje telkšo Jiezno ežeras, teka Jieznelės upelis.

Jonava

Jonavos herbas Miestas devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvoje, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra du pašto skyriai (centrinis LT-55001).

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Joniškėlis

Joniškėlio herbas Miestas Pasvalio rajone, 17 km į vakarus nuo Pasvalio. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Joniškėlyje yra mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1792 m.) ir parapija, G. Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla, paštas. Yra sakralinės muzikos ansamblis. Yra gerai išlikęs Joniškėlio dvaras (XVIII–XIX a. pastatų ansamblis) ir parkas.

Prie miesto yra Joniškėlio kaimas, molio telkinys.

Joniškis

Joniškio herbas Miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje (39 km į šiaurę nuo Šiaulių), netoli Latvijos sienos (14 km); rajono ir seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1901 m.), sinagogų kompleksas (kultūros paminklas), veikia kultūros centras, vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Ryga; didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų ir II pasaulinio karo aukų kapinės).

Joniškis išsidėstęs prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis).

Joniškis (Molėtai)

Joniškis – miestelis Molėtų rajone, prie kelio Molėtai–Pabradė. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (XVIII a. pradžia), veikia vidurinė mokykla, paštas. Į pietus ir pietryčius nuo miestelio telkšo Arinas.

Josvainiai

Josvainių herbas Josvainiai – miestelis Kėdainių rajone, kairiajame Šušvės krante, prie kelio Kėdainiai–Cinkiškiai. Seniūnijos centras. Miestelyje yra Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1903 m.). Yra Josvainių vidurinė mokykla, vaikų namai, kultūros centras, darželis, biblioteka, paštas (LT-58017), socialinis ir ugdymo centras, žirgų jodinėjimo nuoma. Netoli miestelio yra Josvainių kaimas, o kitame Šušvės upės krante - Juodkaimiai.

Judrėnai

Judrėnai – miestelis Klaipėdos rajone, 8 km į pietvakarius nuo magistralės Kaunas–Klaipėda. Seniūnijos centras. Planas radialinis, yra 12 gatvių. Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Judrė (Graumenos intakas, pagal kurį pavadintas miestelis). Miestelis apsuptas miškų. Judrėnuose yra girininkija, lentpjūvė, paštas, medicinos punktas (nuo 1954 m.), S. Dariaus pagrindinė mokykla (nuo 1947 m.), kultūros namai (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1957 m.), medinė katalikų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1780 m.), joje 10 dailės paminklų, akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas, trys parduotuvės.

Juodupė

Juodupės herbas Juodupė – miestelis Rokiškio rajone, į šiaurę nuo Rokiškio, 6 km nuo sienos su Latvija. Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (įrengta 1946 m.), yra Juodupės gimnazija, pradinė mokykla, paštas.

Jurbarkas

Jurbarko herbas Miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, prie Mituvos žiočių. Rajono centras. Nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Evangelikų liuteronų bažnyčia, pravoslavų cerkvė, paminklas Vytautui Didžiajam, kultūros rūmai, paštas, krašto istorijos muziejus, K. Glinskio muziejus, V. Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose). Mieste yra Panemunių regioninio parko direkcija.

Stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis, Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas (nuo 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas.

Jūžintai

Jūžintai – miestelis Rokiškio rajone, į pietus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1792 m.), yra buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas, kapinės, J. O. Širvydo vidurinė mokykla, paštas.

Kačerginė

Kačerginės herbas Kačerginė – miestelis Kauno rajone, į vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante esančiame pušyne. Turi seniūnijos statusą. Yra Kačerginės pagrindinė mokykla, Šv. Onos koplyčia (Zapyškio parapijos filija, nuo 1998 m., architektas V. Landsbergis-Žemkalnis), kultūros centras, vaikų sanatorija „Žibutė“ (su sanatorine mokykla), vaikų poilsio stovykla „Merkurijus“, paštas (LT-53088), biblioteka, vaikų darželis, vaistinė, ambulatorija, girininkija, Prano Mašioto parkas, paminklas partizanams, dvi maisto prekių parduotuvės. Kačerginė žymi automobilių ir motociklų sporto kompleksu „Nemuno žiedas“ (atidarytas 1962 m.), kuriame vyksta ir tarptautinės varžybos. Vakarinė gyvenvietės dalis anksčiau vadinosi Palankiais.

Kairiai

Kairių herbas Kairiai – miestelis Šiaulių rajone, prie kelio Šiauliai–Radviliškis. Seniūnijos centras, yra Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia (nuo 1836 m.), Kairių pagrindinė mokykla, paštas. Vakariniame pakraštyje telkšo Kairių ežeras, iš jo išteka Šiladis, netoliese įsikūręs Kairių kaimas.

Kaišiadorys

Kaišiadorių herbas Miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km); rajono(savivaldybės) centras. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.

Miesto centre stovi Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m.) – vyskupijos centras. Mieste yra apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, paštas, muziejus (įkurtas 1998 m.), kultūros centras, dailės galerija, agronomo V. Ruokio memorialinis namas, urėdija, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, Šnebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę , rytiniame pakraštyje, kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis.

Per miestą eina geležinkelis Vilnius-Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą Vilnius-Klaipėda . Rytuose Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete.

Kaltanėnai

Kaltanėnai – miestelis Aukštaitijos nac. parke, Švenčionių rajono šiaurinėje dalyje, šalia kelio Ignalina–Švenčionėliai. Miestelis įsikūręs Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena. Pro Kaltanėnus eina Švenčionėlių–Utenos geležinkelis, keliai į Švenčionėlius, Ignaliną, Molėtus, Uteną. Urbanistikos paminklas. Kaltanėnai yra seniūnijos centras, čia yra Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia (pastatyta 1909 m.) ir parapija, Kaltanėnų pagrindinė mokykla, paštas (LT-18028). Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Kitos tokios akligatvinės aikštės Lietuvoje nežinoma. Išlikęs buvusio dvaro svirnas. Netoli Kaltanėnų, prie Žeimenio, yra pilkapių su degintiniais kapais. Kaltanėnų ąžuolas – gamtos paminklas. Šiuo metu jis jau nudžiuvęs. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.

Kaltinėnai

Kaltinėnų herbas Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajone, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento. Iš Kaltinėnų eina keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. Seniūnijos centras. Stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir kapinių koplyčia, veikia A. Stulginskio gimnazija, Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis, paštas, senelių slaugos namai, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas, stūkso piliakalnis (Kepeliuškalnis). 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje. Molio telkinys.

Kalvarija

Kalvarijos herbas Miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės ir seniūnijos centras. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Pro Kalvariją vingiuoja Šešupė, per kurią yra nutiesti 6 tiltai ir tilteliai.

Urbanistikos paminklas. Kalvarijos gimnazija, suaugusiųjų vidurinė mokykla, paštas, Krašto etnografijos muziejus (Kalvarijos vidurinėje mokykloje), Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (pastatyta 1840 m.), Laisvės obeliskas, miesto parkas, vaistinė. Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“. Yra molio telkinys.

Kamajai

Kamajų herbas Kamajai – miestelis Rokiškio rajone, prie kelio Rokiškis–Anykščiai (Krašto kelias nr. 120). Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, stovi Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1909 m.), yra A. Strazdo gimnazija, paštas. Pro miestelį teka Šetekšna.

Kapčiamiestis

Kapčiamiesčio herbas Kapčiamiestis – miestelis Lazdijų rajone, 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje; Seniūnijos ir parapijos centras. Plano struktūra spindulinė. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria, netoli yra Veisiejų regioninis parkas. Miestelyje stovi medinė Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1956 m.), paštas, felčerių punktas, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla, parapijiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globis centras, kultūros namai (įkurti 1948 m.), biblioteka (nuo 1939 m.). Šalia miestelio per II pasaulinį karą žuvusių TSRS karių kapinės, monumentas. Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. Nuo 1976 m. vyksta Česlovo Sasnausko chorų festivalis.

Karklėnai

Karklėnai – miestelis Kelmės rajone, prie Varnių–Kražių kelio. Stovi medinė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1871 m.), veikia Karklėnų pagrindinė mokykla, paštas. Šalia telkšo Karklėnų ežeras, greta yra pelkė.

Karmėlava

Karmėlavos herbas Karmėlava – miestelis Kauno rajone, kairiajame Neries krante, prie kelio Kaunas–Jonava. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Šv. Onos bažnyčia (nuo 1945 m.), veikia Kauno oro uostas, kapinės, B. Buračo vidurinė mokykla, paštas. Stūkso Karmėlavos piliakalnis, ant kurio sovietmečiu karininkai pastatė gyvenamąjį namą. Nuo piliakalnio atsiveria plati Neries slėnio panorama. Greta miestelio yra mažesnė gyvenvietė – Karmėlava II.

Kartena

Kartenos herbas Kartena – miestelis Kretingos rajone, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje. Per Karteną praeina automagistralė Šiauliai–Palanga. 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Seniūnijos ir parapijos centras.

Katyčiai

Katyčiai – miestelis Šilutės rajone, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Per miestelį teka Šyša. Plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius.

Katyčiuose veikia Katyčių pagrindinė mokykla, paštas (LT-99011), med. punktas, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas, vaistinė (nuo 1947 m.), biblioteka-filialas (nuo 1947 m.), Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia, turgus. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai -jo centrinė dalis, evangelikų liuteronų bažnyčia (1734 m.), gyvenamas namas (XIX a. pab. – XX a. pr.), sandėlis (XIX a. 2-oji pusė), prekybos eilės (XIX a. pab. – XX a. pr.), vandens malūnas (1926 m.).

Kaunas

Kauno herbas Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji Lietuvos sostinė. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių (Nemunas ir Neris) santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios.

Kavarskas

Kavarsko herbas Miestas Anykščių rajone, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), yra Kavarsko vidurinė mokykla, paštas. Kavarske ir jo apylinkėse yra lankytinų vietų – tai Kavarsko šaltinis, didžiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius, Trijų kryžių paminklas (Vilniaus Trijų kryžių kalno paminklo imitacija), senosios Kavarsko kapinės ir kt. Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria labai platus vaizdas į Šventosios slėnį.

Kavarskas priklauso Šventosios upės baseinui, šiauriniame miesto pakraštyje pastatyta vandens jėgainė. Jo apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra 2 ežerai (Budrių ir Laviškio), plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių Raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai).

Kazlų Rūda

Kazlų Rūdos herbas Miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras. Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis. Virš geležinkelio 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje viadukas. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, medinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), paštas (LT-69083), ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis.

Kėdainiai

Kėdainių herbas Miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, 51 km į šiaurę nuo Kauno. Rajono centras ir seniūnijos centras. Kėdainiuose į Nevėžį įteka Dotnuvėlė ir Smilga (iš vakarų pusės) bei Obelis (iš rytų pusės).

Senamiestis įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Čia stovi 4 bažnyčios (katalikų – Šv. Juozapo bažnyčia ir Šv. Jurgio bažnyčia, taip pat evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų), Viešpaties Atsimainymo stačiatikių cerkvė. Svarbus pramonės (daugiausia chemijos ir maisto perdirbimo) ir susisiekimo centras. Yra du pašto skyriai.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 24 dieną.

Kelmė

Kelmės herbas Miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 45 km į pietvakarius nuo Šiaulių; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą. Rytiniu ir pietiniu miesto pakraščiu vingiuoja Kražantės upė, o iš kitos pusės miestą juosia Vilbėno upė. Kelmėje stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (nuo 1908 m.), Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, kultūros namai, paštas, Kelmės dvaro rūmai (architektūros ir istorijos paminklas) ir krašto muziejus, rajono ligoninė. Šiaurinėje dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai, vakariniu pakraščiu eina kelias Šiauliai–Tilžė. Yra miesto parkas.

Kernavė

Kernavės herbas Kernavė – miestelis Širvintų rajone, Neries dešiniajame krante, apie 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; seniūnijos centre. Pirmoji Lietuvos sostinė. Stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (nuo 1920 m.), šalia yra paminklas Geležiniam Vilkui, parkas, Vytauto paminklas, išlikęs senosios bažnyčios pamatai. Miestelyje yra J. Kriaučiūno pradinė mokykla (įkurta 1929 m., dabar Musninkų mokyklos skyrius), bažnyčios reliktų muziejus (įkurtas 1995 m.), paštas, girininkija, kapinės. Kernavė garsi piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo miestelio telkšo nedidelis Kernavės ežeras (arba Pragarinės ežeras). Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (įkurtas 1989 m.) yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše (nuo 2004 m.). Miestelyje vyksta Rasos šventė, rengiamos gyvųjų amatų dienomis.

Keturvalakiai

Keturvalakiai – miestelis Vilkaviškio rajone, į vakarus nuo Marijampolės. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (nuo 1950 m.), koplyčia (pastatyta 1861 m.), buvusios klebonijos svirnas (1846 m.), Keturvalakių pagrindinė mokykla, paštas. Išlikęs Keturvalakių

Kybartai

Kybartų herbas Miestas Vilkaviškio rajone, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, visai prie sienos su Kaliningrado sritimi; seniūnijos centras. Stovi Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius G.Landsbergis-Žemkalnis), Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas.

Kintai

Kintai – gyvenvietė Šilutės rajone, ant Kuršių marių pakrantės, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Kintų išplanavimas linijinis, su atsišakojančiomis gatvelėmis. Iš Kintų eina keliai į Šilutę, Ventę, Priekulę. Į šiaurę nuo miestelio driekiasi Kintų miškas (800 ha). Kintai įeina į Nemuno deltos RP. Kintuose yra seniūnija, Kintų vidurinė mokykla, biblioteka-filialas, Romos katalikų (buvusi liuteronų) bažnyčia (pastatyta 1705 m.), evangelikų liuteronų kapinės, V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas, vaistinė, prekybos centras, parduotuvė, kepykla, paštas, girininkija, mažųjų laivų prieplauka, žuvininkystės ūkis, Šilutės kredito unijos Kintų kasa, ugniagesių komanda, šokių kolektyvas „Kintai“ (vad. Asta Gužauskienė), VšĮ „Vydūno kultūros centras” (jungia Vydūno muziejų, „Palėpės” galeriją, Kintų vaikų dailės ir muzikos mokyklas). Architektūros paminklai – evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), senasis mokyklos pastatas (1705 m.), istoriniai – dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės. Rastas naftos telkinys.

Klaipėda

Klaipėdos herbas Trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, turi atskiros savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1 - oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Pro Klaipėdą teka Danė (Dangė), įtekanti į marias. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Klovainiai

Klovainių herbas Klovainiai – miestelis Pakruojo rajone, 4 km į pietryčius nuo Pakruojo, prie Daugyvenės upės, į ją miestelio teritorijoje įteka Šaltupis. Seniūnijos centras, yra Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1854 m.), Klovainių pagrindinė mokykla, paštas. Miestelyje auga Klovainių ąžuolas, jis paskelbtas gamtos paminklu. Į pietryčius nuo miestelio išgaunamas dolomitas. Iš karjero, pietiniu Klovainių pakraščiu eina geležinkelis. Miestelyje yra J. Danausko koplytstulpis (XIX a.).

Krakės

Krakės – miestelis Kėdainių rajone, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, 8 km į vakarus nuo kelio Kėdainiai–Šiauliai. Seniūnijos centras. Yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia M. Katkaus vidurinė mokykla, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas. Miestelio planas radialinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus ir Josvainius. Pro miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas.

Kražiai

Kražių herbas Kražiai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio Kelmė–Šilalė. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1763 m.; šeštoji Kražių bažnyčia), benediktinių vienuolynas, buvęs jėzuitų vienuolynas, Šv. Roko koplyčia (XIX a.), yra Kražių gimnazija, paštas. Pro miestelį teka Kražantė (dešinysis Dubysos intakas).

Šalia Kražių stūkso Medžiokalnis, kur ąžuole gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytautui paliepus pradėta statyti Kražių bažnyčia. Dabar miestelyje kasmet vyksta Šv. Roko atlaidai.

Krekenava

Krekenavos herbas Krekenava – miestelis Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Kėdainiai pusiaukelėje. Didžioji miestelio dalis yra ant Nevėžio upės kranto. Krekenava yra seniūnijos centras, miestelyje stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1902 m., garsėja Žolinės atlaidais), yra kapinės (taip pat ir II pasaulinio karo karių), M. Antanaičio gimnazija, paštas (LT-38043), biblioteka, Krekenavos muziejus po atviru dangumi, regioninio parko direkcija, girininkija. Miestelis paskelbtas urbanistiniu paminklu (siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą). Veikia kultūros centras, kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“. Uždaroji akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“ buvo įsikūrusi Pasodėlės ir Tabolsko kaimuose, šiuo metu ten įsikūrusi UAB „Pasodėlė“. Prie miestelio yra ir Krekenavos viensėdis.

Kretinga

Kretingos herbas miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje; rajono centras, taip pat miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras. Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, įsikūręs prie Akmenos upės, šalia Palangos kurorto (11 km į rytus), 25 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Urbanistikos paminklas.

Kretingoje iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena (Danė). Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame upės krante. Čia yra savivaldybė, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1617 m.), bernardinų vienuolynas (taip pat ir pranciškonų; su seniausiu išlikusiu saulės laikrodžiu Lietuvoje – apie 1610 m.), kapinių koplyčia, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Kretingos Dievo Motinos koplyčia, kultūros namai, paštas. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus) ir parkas, rajono centrinė ligoninė, poliklinika, čia telkšo du ežerai. Vakariniame Akmenos (Danės) krante yra pramonės įmonės (elektros tinklai, statybų, santechnikos įmonės, žvėrininkystės ūkis, AB „Kretingos grūdai“ ir kt.), eina geležinkelis į Klaipėdą.

Kretingalė

Kretingalė – miestelis Klaipėdos rajone, šalia kelio Klaipėda–Kretinga, 7 km į pietvakarius nuo Kretingos, prie Dangės (Akmenos) upės. Seniūnijos centras, yra Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia (paveldo objektas, pastatyta 1741 m., dabar naudojama ir katalikų reikmėms, taip pat vyksta muzikos renginiai), kapinės, veikia Kretingalės pagrindinė mokykla, paštas, mėsos perdirbimo įmonė.

Krikliniai

Krikliniai – miestelis Pasvalio rajone, į pietus nuo Pasvalio. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1897 m.; šventoriuje medinė varpinė), šalia stūkso Moliūnų piliakalnis, yra pagrindinė mokykla, paštas.

Krinčinas

Krinčinas – miestelis Pasvalio rajone, į šiaurės rytus nuo Pasvalio, Viešmens (Mūšos dešiniojo intako) kairiajame krante. Krinčinas yra seniūnijos centras. Miestelyje stovi mūrinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (nuo 1782 m.), yra A. Vienažindžio pagrindinė mokykla, paštas. Šalia kaimo yra Krinčino viensėdis.

Kriūkai

Kriūkų herbas Kriūkai – miestelis Šakių rajone, kairiajame Nemuno krante (priešais Seredžių). Seniūnijos centras, yra paštas. Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime. Miestelis įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas.

Kriukai

Kriukai – miestelis Joniškio rajone, prie kelio Joniškis–Žeimelis, netoli sienos su Latvija. Seniūnijos centras. Yra Kriukų pagrindinė mokykla, paštas. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.

Krokialaukis

Krokialaukio herbas Krokialaukis – miestelis Alytaus rajono vakarinėje dalyje, 6 km į šiaurę nuo kelio Alytus–Simnas. Seniūnijos centras, yra Kristaus Atsimainymo bažnyčia (nuo 1872 m.), Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinė mokykla, paštas. Prateka Peršėkė.

Krosna

Krosnos herbas Krosna – miestelis Lazdijų rajone, prie kelio Simnas–Kalvarija. Seniūnijos centras, yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1842 m.), Krosnos pagrindinė mokykla, vaikų darželis „Eglutė“, paštas. Netoliese yra Žuvinto draustinis.

Rugsėjo 21 d. parapija švenčia šv. Mato, savo globėjo, atlaidus.

Kruonis

Kruonio herbas Kruonis – miestelis Kaišiadorių rajone, prie Kruonės upelio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia (pastatyta 1626 m.), išlikęs buvęs bazilijonų vienuolynas, pilies liekanos, veikia Kruonio vidurinė mokykla, paštas. Buvusi smuklė yra architektūros paminklas.

Kruonis labiausiai žinomas savo vandens jėgaine (AB „Lietuvos energija“ filialas), kuri pradėta statyti 1984 m. už 3 km į šiaurę nuo miestelio, Kruonio viensėdyje. Ji yra susijusi su Ignalinos atomine jėgaine, kuriai sutrikus pajungiamas elektros energijos tiekimas iš Kruonio jėgainės.

Kruopiai

Kruopių herbas Kruopiai – miestelis Akmenės rajone, šalia kelio Naujoji Akmenė–Šiauliai. Seniūnijos centras, yra Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1889 m.), Kruopių vidurinė mokykla, vaikų darželis, paštas (LT-85007), medicinos punktas, išlikęs Kruopių dvaras.

Prie Kruopių yra didžiulis Girkančių-Gerkiškių miškų masyvas, kuriame gausu žvėrių ir paukščių, pasitaiko ir tetervinai.

Kudirkos Naumiestis

Kudirkų Naumiesčio herbas Miestas Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m.) ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia V. Kudirkos gimnazija, paštas. Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui V. Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas), aplinkui aikštę yra parkas.

Kuktiškės

Kuktiškių herbas Kuktiškės – miestelis Utenos rajone, šalia kelio Utena–Švenčionėliai, prie Kuksos (Vyžintos) upės. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1890 m.; dirbo Vincentas Sladkevičius), veikia Kuktiškių pagrindinė mokykla, paštas. Stūkso Kuktiškių akmuo su dubeniu. Prie miestelio yra ir Kuktiškių kaimas.

Kulautuva

Kulautuvos herbas Kulautuva – miestelis Kauno rajone, dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje, 2 km į pietvakarius nuo kelio Kaunas–Jurbarkas. Miestelis turi seniūnijos statusą. Kulautuvoje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1932 m.), yra rekolekcijų namai, Kulautuvos vidurinė mokykla, paštas, šilas, sveikatingumo ir rekreacijos takas (3 km link Tamaros kalno), Kulautuvos vaikų sanatorinė mokykla, Jaunimo namai, girininkija, kapinės, įsikūrusi miestelio bendruomenė.

Kulautuva siekia gauti kurorto statusą, kurį turėjo iki II pasaulinio karo. 2008 m. atidarytasKMUK reabilitacijos centras (120 vietų).

Kuliai

Kulių herbas Kuliai – miestelis Plungės rajone, į pietvakarius nuo Plungės, pakeliui į Gargždus. Miestelis išsidėstęs dešiniajame Alanto upės krante, kur į jį įteka Lenkėnio upelis. Seniūnijos centras, stovi Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1900 m.), kapinių koplyčia, vidurinė mokykla (apie 350 mokinių), vaikų darželis, biblioteka, paštas, kraštotyros muziejus, kultūros namai, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė – Gulbinskienė), keletas parduotuvių. Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

Kupiškis

Kupiškio herbas Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 44 km į rytus nuo Panevėžio; rajono ir seniūnijos centras. Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upelis Kupa, pietuose eina geležinkelis. Yra etnografijos muziejus, Kristaus žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1914 m.), kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Aukštupėnų piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios. Leidžiami laikraščiai „Kupiškėnų mintys“ (nuo 1946 m.) ir „Kupiškio žinios“ (nuo 1999 m.).

Kupreliškis

Kupreliškis – miestelis Biržų rajone, į šiaurės rytus nuo Vabalninko. Stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1861 m.), veikia Papilio mokyklos skyrius, paštas.

Kurkliai

Kurkliai – miestelis Anykščių rajone, 3 km į šiaurę nuo kelio Ukmergė–Utena. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra medinė Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1874 m.), taip pat medinė sinagoga, Kurklių pagrindinė mokykla, paštas, Anykščių regioninis parkas, tarybinių karių kapinės, už 7 km į šiaurę – Puntuko akmuo. Gamtos paminklas – Kurklių šilo eglė.

Į rytus nuo kaimo teka Virinta, čia pat įteka jos kairysis intakas – Kurklė. Yra žvyro telkinys.

Kuršėnai

Kuršėnų herbas Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras. Miestas įsikūręs abipus Ventos prie Šiaulių-Palangos plento. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys.

Venta vingiuoja Kuršėnais iš pietryčių į šiaurės vakarus. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas, L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (skulptorius Petras Aleksandravičius). Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė, cukraus fabrikas. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (mikrorajonai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Kurtuvėnai

Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono pietvakariuose, šalia kelio Šiauliai–Užventis, Kurtuvėnų kalvyne. Yra Šv. Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1796 m.), Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, pradinė mokykla, paštas, Kurtuvėnų piliakalnis, dvaras su parku, Dambos ežeras, žirgynas ir jojimo paslaugų centras, įsikūręs buvusiose Pliaterių arklidėse. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100). Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Į šiaurę nuo miestelio tvyro Kurtuvos ežeras ir Ventos–Dubysos kanalas, iškastas 1825–1831 m. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Netoli miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.

Kužiai

Kužių herbas Kužiai – miestelis Šiaulių rajone, prie Šiaulių–Kuršėnų kelio, kairiajame Ringuvos krante. Seniūnijos centras, yra medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1946 m.), Kužių vidurinė mokykla, paštas.

Kvėdarna

Kvėdarnos herbas Kvėdarna – miestelis Šilalės rajone, šalia kelio Šilalė–Rietavas, prie Jūros upės; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1943 m.), paminklas Vytautui, Kazimiero Jauniaus gimnazija, Prano Liatuko pradinė mokykla, paštas. Kvėdarnos apylinkėse išgaunamas žvyras. Netoliese yra Kvėdarnos kaimas, stūkso Padievaičio piliakalnis (Kvėdarnos piliakalnis).

Labanoras

Labanoras – miestelis Švenčionių rajone, Labanoro girioje ir regioniniame parke, prie kelio Ignalina–Molėtai. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Šalia miestelio yra stovyklavietė, telkšo Labanoro ežeras. Miestelis kupetinės planinės struktūros: viduryje aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (statyta apie 1800 metus), kurioje yra 17 dailės paminklų, varpinė, veikia paštas. Miestelis keičiasi, tvarkosi; geri keliai su Kaltanėnais, Molėtais. Įdomu pasidairyti po savitą Labanoro miestelį, apžiūrėti kiemus su gerai išlikusiais tradiciniais pastatais, kluonienomis, žaiginiais. XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios bažnyčios ansamblis, ypač varpinė, taip pat išlikę buvusios klebonijos ūkiniai pastatai – vertingi liaudies architektūros paminklai. Bažnyčioje yra dailės paminklų net iš XVII ir XVIII a. (vertingų paveikslų).

Laižuva

Laižuvos herbas Laižuva – miestelis Mažeikių rajone, šalia Mintaujos geležinkelio, prie Latvijos Respublikos sienos; Laižuvos seniūnijos centras. Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1884 m.), A. Vienažindžio pagrindinė mokykla, paštas.

Lapės

Lapių herbas Lapės – miestelis Kauno rajone, į šiaurės rytus nuo Kauno, dešiniajame Neries krante. Seniūnijos centras. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1620 ar 1639 m.), Lapių pagrindinė mokykla, paštas, rezidencinės pilies liekanos. Į šiaurę nuo Lapių, Lepšiškiuose nuo 1973 m. veikia Kauno regiono sąvartynas. Į rytus nuo Lapių yra vaizdingų raguvų išvagotas Lapių geomorfologinis draustinis (1168 ha). Molio telkinys.

Lauko Soda

Lauko Soda (arba Lauksoda) – miestelis Telšių rajone, į pietus nuo Telšių. Stovi medinė Šv. Joakimo bažnytėlė (nuo 1889 m.), veikia Ryškėnų mokyklos skyrius.

Laukuva

Laukuvos herbas Laukuva – miestelis Šilalės rajone, į šiaurę nuo Šilalės; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1856 m.), yra N. Vėliaus gimnazija, paštas, veikia meteorologijos stotis. Yra kapinės, kuriose stovi koplyčia. Apylinkėse esantis Treigių piliakalnis siejamas su Senąja Laukuva, minima dar 1254 metais. Už 10 km nuo miestelio stūkso Medvėgalio kalnas.

Lazdijai

Lazdijų herbas Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus; rajono centras. Lazdijai yra miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras.

Pro Lazdijus teka Raišupio upelis, stovi Šv. Onos bažnyčia (nuo 1895 m.), yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), Lazdijų krašto muziejus ir jo padaliniai: "Laisvės kovų muziejus" ir Motiejaus Gustaičio memorialinis namas, kultūros namai, paštas, Lazdijų ligoninė, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“. Miesto centre yra Nepriklausomybės aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Lazdijuose yra daug nedidelių kapinių: miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.

Leckava

Leckavos herbas Leckava – miestelis Mažeikių rajone, Lietuvos-Latvijos pasienyje, Ventos dešiniajame krante (prieš Vadaksties žiotis). Yra pradinė mokykla (Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos filialas), biblioteka, medicinos punktas, stovi Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1958 m.). Aptiktas kapinynas.

Leipalingis

Leipalingio herbas Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, prie kelių Druskininkai–Seirijai ir Merkinė–Veisiejai sankryžos. Seniūnijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (nuo 1821 m.), Leipalingio pagrindinė mokykla, vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė“, kraštotyros muziejus (veikia nuo 1957 m. įkūrėjas - Algirdas Volungevičius), siuvimo cechas, girininkija, biblioteka, paštas, kapinės, parkas. Išlikęs XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios dvaras, kurio pastatai dabar yra prastos būklės. Miestelio vakariniu pakraščiu prateka Seiros upelis. Greta miestelio yra Leipalingio kaimas, stūkso Leipalingio piliakalnis.

Lekėčiai

Lekėčių herbas Lekėčiai – miestelis Šakių rajono rytuose, miškingoje vietovėje, šalia kelio Kaunas–Šakiai. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1843 m.), yra Lekėčių vidurinė mokykla, paštas. Netoli miestelio yra Lekėčių kaimas. Gamtos paminklas – Didysis šaltinis (arba Lekėčių šaltinis).

Leliūnai

Leliūnų herbas Leliūnai – miestelis Utenos rajone, prie kelio Kaunas–Zarasai. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), yra Leliūnų pagrindinė mokykla, paštas, tautodailininko Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Leliūnų akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Pro miestelį teka Asiūklė.

Lenkimai

Lenkimai – miestelis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į pietvakarius nuo Skuodo, prie pat sienos su Latvija. Seniūnijos ir parapijos centras. Miestelyje yra paštas.

Lentvaris

Lentvario herbas Lentvaris – miestas Trakų rajone, 9 km į rytus nuo Trakų; seniūnijos centras. Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną ir kt. Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1906 m.), paštas, vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės.

Lyduokiai

Lyduokiai – miestelis Ukmergės rajone, į rytus nuo Ukmergės. Seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1884 m.), kapinės, Laisvės paminklas (Nepriklausomybės 10-mečiui paminėti), išlikęs Lyduokių dvaras ir parkas, veikia Lyduokių pagrindinė mokykla, paštas. Kiek į šiaurę nuo miestelio teka Siesartis.

Lyduvėnai

Lyduvėnai – miestelis Raseinių rajone, Dubysos regioninio parko teritorijoje. Šalia teka Dubysa, per ją nutiestas ilgiausias (599 m) bei aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje. Lyduvėnuose yra Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1761 m.) ir kapinės, veikia mokykla (su regioninio parko informaciniu centru), paštas. Apylinkėse esantys du piliakalniai (Danutės kalnas ir Barsukalnis) – puikios regyklos. Stūkso Lyduvėnų akmuo „su dubeniu“.

Lygumai

Lygumų herbas Lygumai – miestelis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie senojo kelio Šiauliai-Pakruojis, 14 km į vakarus nuo Pakruojo. Seniūnijos centras. Pro miestelį teka Kruoja. Miestelyje veikia paštas, biblioteka, Lygumų vidurinė mokykla, stovi Švč. Trejybės bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė viena stipriausių Lietuvoje, specializuojasi pieno pramonėje, javų auginime. Taip pat veikia vilnos karšykla, gaminami įvairūs labai geros kokybės vilnos gaminiai.

Linkuva

Linkuvos herbas Linkuva – miestas Pakruojo rajone, 18 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, Linkuvos kalvagūbryje. Seniūnijos centras, yra Linkuvos gimnazija, specialioji mokykla, paštas. Tai urbanistikos paminklas, vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Labai vertinga miestelio aikštė, iš kurios išeina spinduliais septynios gatvės. 2004 m. įkurtas skulptūrų parkas.

Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1661 m.), yra karmelitų vienuolynas (XVI–XVIII a.). Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių, vyksta pramoginiai renginiai, sporto varžybos.

Lioliai

Lioliai – miestelis Kelmės rajone, prie Dratvens upės (dešinysis Dubysos intakas), šalia kelio Kelmė–Raseiniai. Seniūnijos centras, Liolių pagrindinė mokykla, paštas, dvaras (žinomas nuo XV a.), medinė Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia (nuo 1768 m.; su varpine ir koplyčia).

Liudvinavas

Liudvinavo herbas Liudvinavas – miestelis Marijampolės savivaldybėje, į pietus nuo Marijampolės, prie Šešupės ir Sūduonios santakos. Seniūnijos centras, yra medinė Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta po 1918 m.), K. Borutos vidurinė mokykla, paštas, kultūros namai (statyti 1986-2006 m.). Pietvakariuose telkšo Liudvinavo ežeras.

Lukšiai

Lukšių herbas Lukšiai – miestelis Šakių rajone, prie kelio Kaunas-Šakiai. Seniūnijos centras, yra mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1877 m.), V. Grybo vidurinė mokykla, paštas. Pro miestelį teka Siesartis (Šešupės intakas).

Luokė

Luokės herbas Luokė – miestelis Telšių rajone, į pietryčius nuo Telšių. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Visų Šventųjų bažnyčia (nuo 1821 m.); nuo XVI a. rengiamos mugės. Veikia Luokės vidurinė mokykla, paštas. Už kelių kilometrų į pietryčius nuo miestelio yra Šatrijos kalnas (229 m), Bivainės miške stovi Tado Blindos pušis.

Maišiagala

Maišiagalos herbas Maišiagala – miestelis Vilniaus rajone, pusiaukelėje iš Vilniaus į Širvintas. Seniūnijos centras. Netoliese teka Dūkštos upelis. Maišiagaloje yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865 m.), dvi vidurinės mokyklos (kun. J. Obrembskio ir Ldk Algirdo), paštas, stūkso Maišiagalos piliakalnis.

Marijampolė

Marijampolės herbas Marijampolė (1955–1989 m. Kapsukas) – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno; neoficiali Suvalkijos sostinė, taip pat apskrities, savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos uostamiesčio – 236 km.

Marijampolė yra septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. yra apskrities centras. Marijampolės miestas užima 2050,7 ha žemės plotą. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra rytiniame upės krante. Marijampolėje yra Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, yra Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė. Miesto centre yra J. Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė; yra dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai. Stovi paminklas rašytojai Žemaitei, Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), yra miesto parkas.

Marijampolėje yra unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, dailės galerija, kultūros centras. Mieste yra seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas „Arvi cukrus“.

Mažeikiai

Mažeikių herbas Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių; Mažeikių rajono centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis. Stovi dvi bažnyčios – Švč. Jėzaus Širdies (pastatyta 1935 m.) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (pašventinta 2005 m.), dvi cerkvės – Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė (pastatyta 1933 m.) ir Šv. Dvasios cerkvė (pastatyta 1894 m., neveikia), Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1908 m.), rajono centrinė ligoninė, vaikų našlaičių ir senelių globos namai, higienos centras. Yra miesto parkas, kultūros centras, kraštotyros muziejus, 3 pašto skyriai.

Merkinė

Merkinės herbas Merkinė – miestelis Varėnos rajone, prie Merkio upės, Dzūkijos nacionaliniame parke; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Veikia Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, pastatyta 1888 m. ant senosios rotušės pamatų (veikė iki 1940 m., dabar – muziejus), išsaugota senoji gatvių struktūra. Yra Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, Merkinės internatinė mokykla, lopšelis-darželis, paštas (LT-65035), ligoninė, kraštotyros muziejus, Lietuvių tautos kančių ir genocido muziejai. Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos. Merkinė išsidėsčiusi prie istorinių kelių Vilnius–Varšuva ir Kaunas–Gardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną nutiestas Merkinės tiltas. Stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. 2006 m. įkurtas Merkinės futbolo klubas.

Meškuičiai

Meškuičių herbas Meškuičiai – miestelis Šiaulių rajone, kelio Šiauliai–Joniškis pusiaukelėje. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Šv. Stanislovo bažnyčia (nuo 1897 m.), yra Meškuičių vidurinė mokykla, paštas (LT-81027), išlikęs XIX a. vėjo malūnas. 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių stūkso garsusis Kryžių kalnas.

Mickūnai

Mickūnai – miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į rytus nuo Vilniaus, prie kelio Vilnius–Lavoriškės, seniūnijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1733 m., Mickūnų vidurinė mokykla, lopšelis–darželis, paštas, ambulatorija. Per Mickūnus teka Vilnia. Į šiaurės rytus nuo Mickūnų yra Vilnios hidrografinis draustinis.

Mielagėnai

Mielagėnų herbas Mielagėnai – miestelis Ignalinos rajone, į pietryčius nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1790 m.; su varpine ir tvora yra architektūros paminklas), Mielagėnų pagrindinė mokykla, globos namai, paštas, dvi parduotuvės, kapinės. Prateka Kančiogina.

Miežiškiai

Miežiškių herbas Miežiškiai – miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, šalia plento Panevėžys–Anykščiai, 13 km į pietryčius nuo Panevėžio, Nevėžio kairiajame krante. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta 1920 m., yra pagrindinė mokykla, paštas, medicinos punktas, kultūros centras, biblioteka, įsteigta 1947 m., žemės ūkio bendrovė „Miežiškiai“.

Molėtai

Molėtų herbas Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos; rajono centras, taip pat Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus-Utenos plento. Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius.

Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas. Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas. Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.

Mosėdis

Mosėdžio herbas Mosėdis – miestelis Skuodo rajone, prie Bartuvos upės, pusiaukelėje tarp Skuodo ir Salantų, Salantų regioniniame parke. Seniūnijos centras. Yra respublikinis Unikalių akmenų muziejus (veikia nuo 1979 m.), stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1783 m.; su šventoriaus vartais), Mosėdžio gimnazija, paštas, vaistinė.

Musninkai

Musninkai – miestelis Širvintų rajone, į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos centras. Miestelyje yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1861 m.), koplytėlė ir varpinė, Musninkų vidurinė mokykla (joje 1988 m. įkurtas muziejus), paštas.

Naujamiestis

Naujamiesčio herbas Naujamiestis – miestelis Panevėžio rajono vakaruose, į pietvakarius nuo Panevėžio, dešiniajame Nevėžio krante prie pušyno. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1908 m.), Naujamiesčio vidurinė mokykla (su muziejumi), muzikos mokykla, lopšelis-darželis, paštas, ąžuolynas, kultūros centras (dailės galerija), slaugos ligoninė ir ambulatorija, vaistinė, Naujamiesčio girininkija Ragainėje, žemės ūkio bendrovė. Senosiose Naujamiesčio kapinėse stovi K. Uliansko paminklas 1905–1907 m. revoliucijos aukoms – „Angelas“. Gretimame Naujamiesčio kaime yra karaimų kapinės.

Naujoji Akmenė

Naujosios Akmenės herbas Naujoji Akmenė – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 61 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių ir 46 km į rytus nuo Mažeikių, greta sienos su Latvija; Akmenės rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras. Yra Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčia (pašventinta 1999 m.), kultūros rūmai, Akmenės rajono centrinė ligoninė, pensionas, paštas. Rytiniame miesto pakraštyje yra botanikos sodas „Puošmena“, pietryčiuose – pagrindinė miesto įmonė AB „Akmenės cementas“.
Pasak istorikų ir archeologų, miesto apylinkės buvo gyvenamos žiemgalių genčių. 1652 m. miesto vietoje minimas Akmenės dvarui priklausęs Karpėnų kaimas.

Nemakščiai

Nemakščių herbas Nemakščiai – miestelis Raseinių rajone, tarp Žemaičių plento ir automagistralės, vidury ruožo Viduklė–Kryžkalnis. Seniūnijos centras, stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1942 m.), yra M. Mažvydo vidurinė mokykla, paštas. Yra smėlio telkinys.

Nemenčinė

Nemenčinės herbas Nemenčinė – miestas Vilniaus rajone, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Nemenčinės Gedimino gimnazija, K. Parčevskio gimnazija, paštas. Yra pabėgėlių iš užsienio stovykla.

Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, stūkso Nemenčinės piliakalnis.

Nemunaitis

Nemunaičio herbas Nemunaitis – miestelis Alytaus rajone, į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio Alytus–Druskininkai, Nemuno dešiniajame krante. Seniūnijos centras. Stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (nuo 1904 m.), paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę, yra Nemunaičio pagrindinė mokykla, paštas. Šiaurėje yra Nemunaičio miškas, įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga.

Nemunėlio Radviliškis

Nemunėlio Radviliškio herbas Nemunėlio Radviliškis – miestelis Biržų rajone, į šiaurę nuo Biržų. Išsidėstęs šalia Apaščios ir Nemunėlio upių santakos, prie sienos su Latvija. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1854 m.), Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia, yra Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, paštas.

Šalia miestelio yra ir Nemunėlio Radviliškio viensėdis.

Nerimdaičiai

Nerimdaičiai – miestelis Telšių rajone, į šiaurės rytus nuo Telšių. Stovi mūrinė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (1860 m.), yra Nevarėnų mokyklos pradinio ugdymo skyrius, paštas.

Neringa

Neringos herbas Neringa – miestas Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių (vakarinė pakrantė); kurortas. Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje; turi savivaldybės statusą. Miestas apima didžiąją dalis Kuršių nerijos, jo centrinė gyvenvietė – Nida. Yra du pašto skyriai.

Neringa – ypač populiari poilsio vieta. Čia yra daug aukštų smėlio kopų, Juodkrantėje – Raganų kalnas, Nidoje – Parnidžio kopa. Neringą aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, ypač – iš Vokietijos (iki Antrojo pasaulinio karo čia gyveno daug vokiečių, po karo turėjusių palikti gimtąsias žemes).

Nevarėnai

Nevarėnų herbas Nevarėnai – miestelis Telšių rajone, prie kelio Telšiai–Mažeikiai. Seniūnijos centras, yra medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.; su varpine), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, paštas, prateka Burbesio upė.

Obeliai

Obelių herbas Obeliai – miestelis Rokiškio rajone, 15 km į rytus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras. Miesto pietvakariuose telkšo Obelių ežeras. Mieste stovi Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1868 m.), yra vaikų globos namai, Obelių vidurinė mokykla, darželis-mokykla, veikia istorijos muziejus (nuo 1998 metų), paštas.

Obelių pasienio kontrolės postas su Latvija yra už 8 km į šiaurės rytus, pakeliui į Subatę.

Onuškis

Onuškis – miestelis Trakų rajone, apie 30 km į pietvakarius nuo Trakų; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestelyje yra Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1829 m.), Onuškio vidurinė mokykla, kultūros namai, ligoninė, biblioteka, paštas, vaikų darželis, vaistinė, girininkija.

Pabaiskas

Pabaisko herbas Pabaiskas – miestelis Ukmergės rajone, į pietus nuo Ukmergės. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1836 m.), veikia Pabaisko pagrindinė mokykla, paštas, kaimo bendruomenė.

Pabiržė

Pabiržė – miestelis Biržų rajone ir regioniniame parke, prie kelio Biržai-Pasvalys. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (1910 m.), XVIII a. vėlyvojo baroko architektūros ansamblis (varpinė, buvusi klebonija, sandėlis), yra Pabiržės vidurinė mokykla, paštas.

Pabradė

Pabradės herbas Pabradė – miestas Švenčionių rajone, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, yra Šv. Juozapato (įrengta 1927 m.) ir Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčios (pašventinta 2007 m.), dvi gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), paštas, vaikų globos namai, užsieniečių registravimo centras. Pro miestą teka Žeimena.

Miestas yra judrioje vietoje: prie Vilniaus-Daugpilio geležinkelio, Vilniaus-Švenčionių plento, kelio į Molėtus. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos.

Pagėgiai

Pagėgių herbas Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgiai nuo 1919 iki 1939 priklausė Klaipėdos kraštui. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta apie 1930 m., Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1933 m., gimnazija ir pradinė mokykla, paštas, miesto parkas. Pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas.

Pagiriai

Pagiriai – miestelis Kėdainių rajono šiaurės rytuose, į rytus nuo Kėdainių. Per gyvenvietę teka Rudekšna. Miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia (nuo 1944 m.), veikia medicinos punktas, A. Jakšto pagrindinė mokykla, bendruomenės namai, paštas. Medžio apdirbimo pramonė, duonos kepykla. Buvęs sodininkystės centras (dabar visi sodai apleisti).

2 km į pietryčius nuo Pagirių rastas (1908 m.) Aneliavos lobis. Jį sudarė XIII a. sidabriniai lydiniai ir žalvariniai papuošalai.

Pagramantis

Pagramantis – vienintelis miestelis Mažonų seniūnijoje, Tauragės rajone, kelio Tauragė–Šilalė pusiaukelėje, Pagramančio regioniniame parke. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1774 m.; su XIX a. varpine), yra Pagramančio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas. Miesteliu prateka Akmena. Kultūros paminklas – Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete prie Akmenos ir Gramančios upių santakos, taip pat stūkso Naujininkų piliakalnis. Miestelis išsidėstęs Pagramančio miškų masyve.

Pajūris

Pajūrio herbas Pajūris – miestelis Šilalės rajone, prie kelio Šilalė–Šilutė (KK165). Seniūnijos centras. Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), S. Biržiškio vidurinė mokykla, paštas, parkas, rajono vaikų globos namai, prateka Jūros upė (pagal kurią ir pavadintas miestelis), į ją ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės.

Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 - 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. Šiuo metu pastate įrengti gyvenamieji butai.

Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis - obeliskas, aplink jį, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai - Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko , Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija.

Pakruojis

Pakruojio herbas Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių; rajono centras, taip pat seniūnijos centras. Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai - Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas, teismas, savivaldybės pastatas.

Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo savivaldybės pramonės šaka.

Pakuonis

Pakuonio herbas Pakuonis – miestelis Prienų rajono šiaurinėje dalyje, netoli Nemuno. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (pastatyta 1883 m.), kraštotyros muziejus, pagrindinė mokykla, paštas. Pro miestelį teka Kuonės upė. Prie miestelio yra Pakuonio kaimas.

Palanga

Palangos herbas Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, Klaipėdos apskrityje; kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios bei Būtingės gyvenvietes. Yra 3 pašto skyriai.

Pro miestą vakarų link teka Rąžės upė, per kurią pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Pačiuose Palangos rytuose yra „Pavėsio“ kolektyviniai sodai. Pietiniame pakraštyje yra Nemirseta, etnografinės Anaičių kapinės. Pakeliui nuo Palangos centro Šventosios link, ties Kunigiškiais, yra Palangos oro uostas. Palangoje taip pat yra hipodromas.

Klaipėdos link, yra nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Palėvenė

Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante (Lėvens kraštovaizdžio draustinyje). Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, tačiau pagarsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais. Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonų vienuolynas (pastatytas 1779 m.). Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet vyksta sakralinės muzikos ir teatrų festivaliai.

Palonai

Palonai – miestelis Radviliškio rajono pietryčiuose, į rytus nuo Baisogalos, prie Palono upės (dešinysis Kiršino intakas). Yra Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1939 m.), Palonų pagrindinė mokykla, paštas. Šalia miestelio yra Palonų kaimas.

Pandėlys

Pandėlio herbas Pandėlys – miestas Rokiškio rajone, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras.

Stovi Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), yra Pandėlio gimnazija, ligoninė, paštas, krepšinio mėgėjai žaidžia „Pandėlio“ klube.

Panemunė

Panemunė – miestas Pagėgių savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Pagėgių. Šalia teka Nemuno upė, kitoje upės pusėje – Tilžė. Panemunė yra pats mažiausias miestas Lietuvoje. Be to, tai vienintelis miestas, neturintis savo seniūnijos (priklauso Pagėgių seniūnijai). Yra pagrindinė mokykla, paštas. Link Tilžės veda Karalienės Luizos tiltas (416 metrų).

Panemunėlis

Panemunėlis – miestelis Rokiškio rajone, prie geležinkelio ruožo Rokiškis–Kupiškis. Miestelyje stovi Šv. Juozapo Globos bažnyčia (nuo 1911 m.). Už kelių kilometrų į vakarus yra didesnė gyvenvietė – Panemunėlio geležinkelio stotis, kur yra Panemunėlio seniūnijos centras ir Panemunėlio pagrindinė mokykla.

Miestelis įsikūręs Nemunėlio aukštupyje.

Panemunis

Panemunis – miestelis Rokiškio rajone, į šiaurės rytus nuo Pandėlio. Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1936 m.), Panemunio pagrindinė mokykla, dvaro rūmai ir parkas, senovės gynybiniai įtvirtinimai. Pro miestelį teka Nemunėlis.

Panevėžys

Panevėžio herbas Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities, miesto savivaldybės ir rajono savivaldybės centras, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras. Yra įvairių tikėjimų bažnyčios ir cerkvės, 7 pašto skyriai.

Miesto gimtadienis (miesto diena) švenčiama rugsėjo 7 d.

Panoteriai

Panoteriai – miestelis Jonavos rajone, 4 km į pietus nuo kelio Kėdainiai–Ukmergė, paštas (LT-55085). Ši vietovė žinoma nuo XV a. vidurio. XIX a. miestelis buvo vadinamas Koplyčiomis. 1441 m. pastatyta koplyčia, kuri prieš 1584 m. atiteko reformatams. 1700-aisiais sudegė. Šiuo metu stovi medinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia įrengta 1946 m.

Papilė

Papilės herbas Papilė – miestelis Akmenės rajono pietinėje dalyje, šalia kelio Kuršėnai–Mažeikiai, Ventos reg. parke. Seniūnijos centras, stovi Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1887 m.), yra S. Daukanto vidurinė mokykla, vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus bei paminklas (pastatytas 1930 m. skulptorius Vincas Grybas). Stūkso du Papilės piliakalniai (vienas kairiajame upės krante, kitas – miestelio pietryčiuose, vadinamas Pašalpos kalnas), priešais vieną jų stovi liepa su 15 kamienų. Papilės pietiniu pakraščiu teka Venta, darydama kilpą (Papilė išsidėsčiusi dešiniajame krante, kitame upės krante – Daubiškiai). Pro Papilę eina Liepojos-Romnų geležinkelis
Miestelyje yra graži atodanga, kurioje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius išmirusių juros periodo gyvūnų liekanų pavyzdžius. Įkurtas Papilės geologinis draustinis.

Papilys

Papilys – miestelis Biržų rajone, pusiaukelėje tarp Biržų ir Pandėlio. Seniūnijos centras, stovi Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1936 m.), Papilio evangelikų reformatų bažnyčia, yra Papilio pagrindinė mokykla, paštas. Pro kaimą teka Rovėja. Greta miestelio yra kiek mažesnė gyvenvietė – Papilio kaimas.

Pašilė

Pašilė – miestelis Kelmės rajone, šalia kelio Karklėnai–Kaltinėnai. Stovi medinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1883 m.), veikia Pašilės pagrindinė mokykla. Stūkso Pašilės akmuo (su „dievo pėda“; archeologijos paminklas).

Pašušvys

Pašušvys – miestelis Radviliškio rajone, į šiaurės vakarus nuo Grinkiškio, dešiniajame Šušvės krante (prie Žadikės žiočių). Yra mūrinė Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1553 m., išplėsta 1798 m.; su varpine), Pašušvio pagrindinė mokykla, paštas.

Pasvalys

Pasvalio herbas Pasvalys – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 38 km į šiaurę nuo Panevėžio; Pasvalio rajono savivaldybės centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, paštas. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1787 m.) su XVIII a. varpine.

Ties Pasvaliu į Mūšos upę įteka Lėvuo ir Pyvesa, tačiau miestui vardą suteikė mažesnė upė – Svalia (dešinysis Lėvens intakas). Didesnioji miesto dalis yra dešiniajame Lėvens krante. Miesto centre, prie upių santakos, yra Vytauto Didžiojo aikštė, kultūros namai, krašto muziejus, girnų muziejus, šiek tiek į rytus – sporto rūmai. Kairiajame krante – Žalsvasis šaltinis, Girnų muziejus, rajoninė ligoninė. Pasvalio pietvakariuose yra miesto parkas.

Pašvitinys

Pašvitinio herbas Pašvitinys – miestelis Pakruojo rajone, prie kelio Linkuva–Joniškis. Seniūnijos centras, yra mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1852 m.), Pašvitinio pagrindinė mokykla, paštas. Miesteliu prateka Švitinys. Stūkso Pašvitinio akmuo „su dubeniu“.

Pernarava

Pernarava – miestelis Kėdainių rajono pietvakariuose, prie kelio Kėdainiai–Ariogala. Seniūnijos centras. Yra ambulatorija, Pernaravos pagrindinė mokykla, kultūros namai, paštas, medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1815 m.). Netoli miestelio yra ir Pernaravos kaimas.

Pikeliai

Pikeliai – miestelis Mažeikių rajone, į šiaurės rytus nuo Židikų, Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Lūšies upelio (kairysis Ventos intakas) dešiniajame krante. Yra Pikelių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas, medicinos punktas, stovi medinė Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1752 m.) su varpine, paminklas Vytautui Didžiajam, koplytstulpis 1710 m. maro aukoms (pastatytas 1827 m.), yra žydkapiai. Didžioji pušis – gamtos paminklas.

Pilviškiai

Pilviškių herbas Pilviškiai – miestelis Vilkaviškio rajono šiaurės rytuose, prie geležinkelio Kaunas-Kybartai. Miestelis išsidėstęs prie Šešupės, kur į ją įteka Pilvė (pietuose) ir Višakis (šiaurėje). Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1947 m.), jungtinė metodistų bažnyčia, yra Pilviškių vidurinė mokykla, paštas. Taip pat yra „Kauno grūdų“ įmonė (pastatytas elevatorius), molio telkinys.

Plateliai

Platelių herbas Plateliai – miestelis Plungės rajone, vakariniame Platelių ežero krante. Seniūnijos centras, Žemaitijos nac. parko direkcija. Yra Platelių gimnazija, paštas, ambulatorija, vaistinė, viešbutis, jachtų klubas, medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1744 m., su varpine), Oginskių dvaras su parku, kraštotyros muziejus (1982 m. įkurtas dvaro svirne; ekspozicijoje daug vietos skiriama Užgavėnių tradicijoms). Koplytstulpis šv. Florijonui (nuo 1923 m.). Į vakarus nuo jachtų klubo – parkas, 4 km pažintinis Šeirės takas. Platelių kraštovaizdžio draustinis.

Plikiai

Plikiai – miestelis Klaipėdos rajone, į šiaurės vakarus nuo Gargždų. Stovi katalikų Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia (pastatyta 1932 m.) ir Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1896 m.), dešimtmetė pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas, kultūros namai, kelios parduotuvės. Didžiausia įmonė – UAB „Sakuona“ (apie 370 darbuotojų). Pro miestelį prateka Eketė, per kurį užtvenktas tvenkinys.

Plungė

Plungės herbas Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių. Rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine (1850 m.), link rytų – senosios kapinės ir Gondingos HE tvenkinys, pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė. Mieste yra biblioteka, kultūros namai, paštas, senelių namai (priklauso parapijai), trejos kapinės. Stovi Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m.), šv. Florijono skulptūra (nuo 1894 m., autorius – knygnešys Kazys Barzdys), atstatyta Lurdo grota (1908 m.), Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.). Išlikę Oginskių dvaro pastatų ansamblis ir parkas XIX a.), žirgynas, veikia senovinio liaudies meno ekspozicija (nuo 1982 metų).

Pociūnėliai

Pociūnėliai – miestelis Radviliškio rajone, prie kelio Skėmiai–Krekenava, Liaudės aukštupyje. Miestelyje stovi medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1805 m.), yra Pociūnėlių pagrindinė mokykla, paštas.

Priekulė

Priekulės herbas Priekulė – miestas Klaipėdos rajone, 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Minijos upės. Seniūnijos centras. Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1938 m.), Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, yra I. Simonaitytės vidurinė mokykla, Priekulės specialioji mokykla, paštas, hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos). Vingio parke stovi gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio). Mieste stovi rašytojos I. Simonaitytės paminklas (pastatytas 1997 m.), yra sodyba-memorialinis muziejus.

Prienai

Prienų herbas Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno; rajono centras, turi miesto seniūnijos statusą. Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės.

Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai. Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas (Prienų tiltas). Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui, Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės. Išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams.

Pumpėnai

Pumpėnai – miestelis Pasvalio rajone, prie Via Baltica magistralės ruožo Panevėžys–Pasvalys. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (nuo 1818 m.), yra išlikęs buvęs karmelitų vienuolynas, Pumpėnų vidurinė mokykla, paštas, ambulatorija.

Pumpėnuose 1924 m. pastatytas raudonų plytų vėjo malūnas (12 m aukščio).

Pušalotas

Pušaloto herbas Pušalotas – miestelis Pasvalio rajone, į pietvakarius nuo Pasvalio, kairiajame Lėvens krante. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853 m.), yra ambulatorija, pagrindinė mokykla, paštas.Šalia miestelio yra Pušaloto viensėdis.

Radviliškis

Radviliškio herbas Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas.

Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius–Šiauliai. Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), pravoslavų cerkvė, kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės.

Raguva

Raguvos herbas Raguva – miestelis Panevėžio rajone, 1 km į vakarus nuo senojo plento Panevėžys–Ukmergė, abipus Nevėžio. Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1887 m.), Dievo Motinos Gimimo cerkvė (nuo 1875 m.), yra Raguvos vidurinė mokykla, paštas, kapinės (su koplyčia), stovi šv. Florijono skulptūra (ant XIX a. mūrinės kolonos). Raguvos girininkijos miške yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės.

Ramygala

Ramygalos herbas Ramygala – vienintelis miestas Panevėžio rajone, esantis prie kelio Panevėžys–Kėdainiai, 24 km į pietus nuo Panevėžio; seniūnijos centras. Stovi neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1914 m.), šalia jos – juodo granito paminklas savanoriams, žuvusiems 1919 m. kovose su bolševikais. Mieste veikia Ramygalos gimnazija (su istorijos muziejumi), ligoninė, paštas, vaistinė (nuo 1888 m.), socialinės globos namai (nuo 2006 m.), kultūros centras, galerija „Voras“, kirpykla, pirtis, du bankai, gaisrinė, veikia tarpukariu statytas motorinis malūnas. Ramygalos senamiestis – urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, jų užstatymo elementai, radialinis aikštės planas. Centrinėje aikštėje stovi paminklas stalinizmo genocido aukoms atminti (skulptorius Kazys Kisielis). Kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai, II pasaulinio karo karių kapai.

Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante. Prie miesto yra Ramygalos viensėdis, Ramygalos telmologinis draustinis (346 ha), stūkso Ramygalos akmuo.

Raseiniai

Raseinių herbas Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno; rajono centras. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros namai, kraštotyros muziejus, paštas, rajono centrinė ligoninė, Raseinių parkas, skulptūra „Žemaitis“. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Raudonė

Raudonės herbas Raudonė – miestelis Jurbarko rajone, Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas. Seniūnijos centras. Garsi savo renesansine pilimi-rūmais (XVI a.) ir dideliu parku, yra Švč. Jėzaus širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia Raudonės pagrindinė mokykla. Miestelis įsikūręs žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose.

Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus. Raudonės miestelis įsikūręs dešinėje Nemuno pusėje, kur nedidelis Raudonės upelis įteka į Nemuną, apie 25 km aukščiau Jurbarko. Tai seniūnijos centras, kuris apima 1094 km² plotą ir turi 31 kaimą su 1987 gyventojais. Čia veikia biblioteka, kultūros namai, 3 prekybos įmonės, paštas, vaistinė, ambulatorija.

Rietavas

Rietavo herbas Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės; savivaldybės centras, turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas. Aplink miestą plyti Rietavo miškai.

Rimšė

Rimšė – miestelis Ignalinos rajone, į rytus nuo Dūkšto. Seniūnijos centras, yra medinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1803 m.), Rimšės pagrindinė mokykla, paštas, šalia kaimo telkšo Ilgių ežeras, piečiau – Alksnas.

Rokiškis

Rokiškio herbas Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje (60 km į šiaurę nuo Utenos); rajono centras, turi seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras, Sartų reg. parko direkcija. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis, rytuose telkšo miesto tvenkinys. Urbanistikos paminklas.

Centre stovi Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m., su koplyčia, šventoriaus tvora su vartais), Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1939 m.), yra kapinės, sentikių bendruomenė, Nepriklausomybės aikštė, kultūros rūmai, paštas, centrinė rajono ligoninė, psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba (ansamblį sudaro 16 pastatų, 1801 m., rekonstruota 1905 m.) ir parkas, kraštotyros muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas), buvusi muzikos mokykla (nuo 1785 m., po to 1883–1904 m.).

Rozalimas

Rozalimo herbas Rozalimas – miestelis Pakruojo rajone, prie kelio Pakruojis–Smilgiai. Seniūnijos centras. Pietrytiniu Rozalimo pakraščiu teka Daugyvenės upė, šiauriniame pakraštyje – gražus pušynas. Rozalimas yra urbanistikos paminklas su unikalia medine architektūra ir netaisyklingos formos aikšte. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1794 m.), bažnyčios varpinė (XVIII a.), Nepriklausomybės paminklas. Rozalime yra vidurinė mokykla, vaikų darželis su laikinosios globos grupe, senelių globos namai, paštas, Pakruojo ūkininkų kredito unijos filialas, vaistinės „Camelia“ filialas, ambulatorija, 2 parduotuvės, 2 alaus barai, girininkija, kultūros namai, biblioteka. Stūkso du akmenys „su dubeniu“ (archeologijos paminklai).

Rudamina

Rudamina – miestelis Lazdijų rajone, prie kelio Lazdijai–Marijampolė. Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1592 m.), pagrindinė mokykla, paštas, stūkso Rudaminos piliakalnis, XVIII a. statyti dvaro rūmai. Apylinkėse yra kraštovaizdžio istorinis draustinis.

Rūdiškės

Rūdiškės – miestas Trakų rajone, 15 km į pietus nuo Trakų. Seniūnijos centras. Yra Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), Rūdiškių vidurinė mokykla, paštas. Miestą supa Rūdiškių miškai.

Rūdiškių kaimas minimas nuo 1774 metų, kai jame buvo pastatyta bažnyčia. Pradėjo augti po 1864 metų, nutiesus Varšuvos–Peterburgo geležinkelį. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. Išsiplėtojus medžio apdirbimo pramonei, 1958 m. tapo miesto tipo gyvenviete.

Rukla

Ruklos herbas Rukla – miestelis Jonavos rajone, kairiajame Neries krante, prie kelio Jonava–Kaišiadorys. Seniūnijos centras. Yra Šventosios Dvasios bažnyčia ir parapija, yra J. Stanislausko vidurinė mokykla (nuo 1997 m.), paštas, pabėgėlių priėmimo centras, reziduoja trys Lietuvos kariuomenės padaliniai. Stūkso Ruklos piliakalnis. Netoli miestelio įsikūręs ir Ruklos kaimas. Miestelis turi savo herbą, tačiau jis dar nėra patvirtintas Prezidento dekretu, kaip kiti Lietuvos gyvenviečių herbai.

Rumšiškės

Rumšiškių herbas Rumšiškės – miestelis prie Kauno marių, Kauno marių RP, Kaišiadorių rajono vakaruose. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi (atidarytas 1974 m.), kuris yra didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Yra medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine), poeto Jono Aisčio muziejus, A. Baranausko vidurinė mokykla, paštas, turizmo informacijos centras. Prie miestelio yra sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys.

Rusnė

Rusnės herbas Rusnė (vok. Ruß) – miestelis Šilutės rajono pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis įsikūręs saloje – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį – Pakalnės upelis). Miestelis pasiekiamas moderniu tiltu per Atmatą. Kitas Skirvytės krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Yra Rusnės pagrindinė mokykla ir Rusnės specialioji mokykla, paštas. Rusnėje gausu architektūros ir technikos paminklų: senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba-muziejus, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia. Yra dviračių takas (įrengtas 2005 m.), apžvalgos bokštelis ir aikštelės. Antrą birželio sekmadienį Rusnėje vyksta bienalė „Išbėg, išbėg iš Rusnės kiemelio“. Istorijos paminklas – Rusnės pilkapis.

Šakiai

Šakių herbas Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės; rajono ir seniūnijos centras. Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte). Šakiai žinomi kaip zanavykų sostinė.

Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, yra savivaldybės pastatas, moderni biblioteka (nuo 2006 m.), paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, rytuose – Zanavykų krašto muziejus, kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra miesto parkas. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.

Šakyna

Šakynos herbas Šakyna – miestelis Šiaulių rajone, prie kelio Šiauliai–Naujoji Akmenė. Seniūnijos centras, yra Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1790 m.), kapinių koplyčia (pastatyta 1802 m. greta kapinių ir įtraukta į kultūros vertybių sąrašą), veikia Šakynos pagrindinė mokykla, paštas. Prateka Šakynos upelis, auga Šakynos vinkšna.

Salamiestis

Salamiestis – miestelis Kupiškio rajone, į pietryčius nuo Vabalninko. Stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1820 m.), medinė Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia (nuo 1830 metų), išlikęs Salamiesčio dvaras, yra pagrindinė mokykla, paštas. Netoliese teka Pyvesa.

Salantai

Salantų herbas Salantai – miestas Kretingos rajone, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra Imbarės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), veikia trys mokyklos: Salantų gimnazija, Salantų specialioji mokykla, Salantų meno mokykla (su muzikos ir dailės skyriais). Taip pat yra paštas, vaikų darželis, policijos nuovada, ligoninė, kultūros centras, poliklinika, Salantų regioninio parko direkcija, dvi vaistinės, dvi degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas smulkių individualių įmonių.

Gamtos paminklas – 4,8 m apimties Salantų kaštonas. Archeologijos paminklas – Salantų akmuo (su „laumės pėda“). Yra miesto parkas. Miesto gamtininkas M. Ivanauskas savo privačiame sklype laiko egzotinius paukščius ir žvėris. Du kraštotyros muziejai: mokykloje ir privačiame A. Gaponavičiaus name.

Šalčininkai

Šalčininkų herbas Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, 45 km į pietus nuo Vilniaus; rajono ir seniūnijos centras. Vakarine miesto riba eina geležinkelis Vilnius-Lyda. Miestas yra lenkų kultūros centras - 72% gyventojų - lenkai.

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Mieste stovi Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šv. Tichono stačiatikių maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.

Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

Saldutiškis

Saldutiškio herbas Saldutiškis – miestelis Utenos rajone, šali geležinkelio ir plento Utena–Švenčionėliai. Seniūnijos centras. Yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (pastatyta 1928 m.), Saldutiškio pagrindinė mokykla, paštas, išlikęs parkas. Pro Saldutiškį eina Vilniaus-Utenos geležinkelio linija (anksčiau Panevėžio-Švenčionėlių siaurasis geležinkelis; iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio siaurojo geležinkelio vagonas, nukeltas nuo bėgių, buvo naudojamas kaip Saldutiškio geležinkelio stoties pastatas). Apylinkėse telkšo Aiseto, Lamėsto ežerai, miestelio pakrašyje prasideda Labanoro giria.

Saločiai

Saločiai – miestelis Pasvalio rajono šiaurės rytuose, prie Mūšos upės. Saločiai išsidėstę prie kelio Panevėžys–Ryga, pasienyje su Latvija (į šiaurės vakarus nuo miestelio yra pasienio kontrolės postas). Seniūnijos centras, stovi mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia (įrengta 1945 m.), yra A. Poškos vidurinė mokykla (su krašto muziejumi ir dailės galerija), paštas.

Salos

Salos – miestelis Rokiškio rajone, į vakarus nuo Kamajų. Miestelis yra unikalioje vietoje – saloje Dviragio ežere, ir su aplinka susisiekia dviem tiltais. Saloje yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1888 m.), Salų dvaras (žinomas nuo XVI a., priklausęs Nesvyžiaus šakos Radviloms) ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 tuopos. Yra paštas.

Sasnava

Sasnavos herbas Sasnava – miestelis Marijampolės savivaldybėje, prie kelio Marijampolė–Kaunas. Seniūnijos centras. Stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1938 m.), yra Sasnavos vidurinė mokykla, paštas.

Miestelis pasižymi savo kraštovaizdžiu, pietiniu pakraščiu teka Sasna (dešinysis Šešupės intakas).

Šaukėnai

Šaukėnų herbas Šaukėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio Kelmė–Kuršėnai. Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1947 m., su barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra vidurinė mokykla, paštas, išlikęs XVIII a. dvaras su parku.

Šaukotas

Šaukoto herbas Šaukotas – miestelis Radviliškio rajone, į pietus nuo Radviliškio, prie kelio Šeduva–Šiluva. Seniūnijos centras, yra medinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1863 m.), Šaukoto pagrindinė mokykla, paštas. Piečiau miestelio prateka Gomerta, plyti Praviršulio Tyrulis, apylinkėse nemažai pelkių ir spanguolynų. Šaukoto parkas yra Papušynyje.

Seda

Sedos herbas Seda – miestas Mažeikių rajone, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių; seniūnijos centras. Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Urbanistikos paminklas. Stovi dvi medinės bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (nuo 1770 m.) ir Šv. Jono Nepomuko (nuo 1783 m.). Yra Vytauto Mačernio vidurinė mokykla, paštas.

Šeduva

Šeduvos herbas Šeduva – miestas Radviliškio rajone, 18 km į rytus nuo Radviliškio. Šeduva turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1649 m.), Šeduvos gimnazija, mokykla-darželis, globos namai, kraštotyros muziejus, kultūros namai, paštas. Netoli miesto yra Šeduvos viensėdis.

Seirijai

Seirijų herbas Seirijai – miestelis Lazdijų rajone, šalia kelio Lazdijai–Alytus. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584 m.), A. Žmuidzinavičiaus vidurinė mokykla, lopšelis-darželis „Žibutė“, paštas. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Įmonės aikštėje galima mokytis joti, su instruktoriumi ir pakeliauti regioninio parko teritorijoje įrengtais Trako botaninio draustinio keliukais. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių.

Semeliškės

Semeliškių herbas Semeliškės – miestelis Elektrėnų savivaldybėje, į vakarus nuo Trakų, prie kelio Vievis–Aukštadvaris; seniūnijos centras. Valstybės saugomas urbanistikos paminklas, išsaugotas senasis išplanavimas su beveik trikampe aikšte. Veikia Semeliškių vidurinė mokykla, vaikų darželis, paštas, ambulatorija, kultūros namai, biblioteka, stovi medinė Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 m., yra vertintų dailės kūrinių) su varpine (joje yra du XVIII a. varpai ir vienas seniausių Lietuvoje varpas – 1442 metų varpas su gotikiniu įrašu), Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Netoli miestelio (Dargonių miške) – masinių žydų žudynių kapavietė. Miestelis įsikūręs ant Strėvos upės krantų, apsuptas didesnių ir mažesnių ežerų, tad labai mėgstamas poilsiautojų.

Senasis Subačius

Senasis Subačius – miestelis Kupiškio rajone, į pietryčius nuo Subačiaus geležinkelio stoties (Subačiaus miesto), šalia kelio Subačius–Viešintos. Stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1884 m.).

Seredžius

Seredžiaus herbas Seredžius – miestelis Jurbarko rajone, prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas. Seniūnijos centras, yra neorenesansinė Šv. Jono krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1913 m.), Seredžiaus pagrindinė mokykla, paštas (LT-74051). Miestelis priklauso Panemunių reg. parkui, link Kauno pusės yra įkurtas istorinis kraštovaizdžio draustinis (30 ha). Pietinėje miestelio dalyje yra senkapių, datuojamų III-IV a. Priešingame Nemuno krante yra Kriūkai. Nuo kalno atsiveria puiki regykla. Miestelio vakaruose stūkso Seredžiaus piliakalnis, atokiau nuo miestelio yra Pieštvės istorinė piliavietė.

Šeštokai

Šeštokų herbas Šeštokai – miestelis Lazdijų rajone, 2 km piečiau kelio Alytus–Kalvarija, netoli sienos su Lenkija. Seniūnijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia (nuo 1924 m.), veikia Šeštokų vidurinė mokykla, paštas. Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina 1435 (europiniai geležinkeliai) milimetrų ir 1520 (sovietiniai geležinkeliai) milimetrų pločio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių.

Šešuoliai

Šešuoliai – miestelis Ukmergės rajone, 6 km į pietus nuo Ukmergės-Molėtų kelio. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 metų). Stovi medinė Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1751 m., su XVIII a. varpine šventoriuje), yra kapinės, stovi Laisvės paminklas (nuo 1989 m.), paminklas „Karžygys“ (nuo 2004 metų), Šešuolių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas, 2 parduotuvės, medicinos punktas, Šešuolių ugniagesių komanda, girininkija (Dvarniniuose). Veikia 2 buitinės technikos prekybos, buitinės technikos remonto, medienos perdirbimo įmonės. Įsikūrusi seniūnijos kaimų bendruomenė (nuo 2002 metų). Vakaruose yra Šešuolių dvaras (Dvarniniuose), telkšo Šešuolių ežeras, iš jo išteka Šešuola (kairysis Siesarties intakas). Šešuolių miške stūkso akmuo su ženklais ir skaičiais (archeologijos paminklas).

Šėta

Šėtos herbas Šėta – miestelis Kėdainių rajone, šalia kelio Kėdainiai-Ukmergė. Seniūnijos centras, stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1782 m.), yra ambulatorija, socialinis centras, Šėtos vidurinė mokykla, kultūros namai, paštas, žemės ūkio technikos prekybos įmonė, girininkija. Anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba. Per gyvenvietę teka Obelis.

Šiaulėnai

Šiaulėnų herbas Šiaulėnai – miestelis Radviliškio rajone, šalia kelio Radviliškis–Tytuvėnai. Seniūnijos centras. Yra Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1857 m.) ir kapinės, Marcelino Šikšnio vidurinė mokykla, krašto muziejus, paštas. Išlikęs Šiaulėnų dvaras. Pro miestelį teka Šušvė.

Šiauliai

Šiaulių herbas Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities, miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos, priklausančios Šiaulių rajonui, centras.

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

Sidabravas

Sidabravo herbas Sidabravas – miestelis Radviliškio rajone, į pietryčius nuo Šeduvos. Seniūnijos centras, yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1829 m.), Sidabravo vidurinė mokykla, paštas. Pro miestelį teka Kiršinas.

Siesikai

Siesikų herbas Siesikai – miestelis Ukmergės rajono vakaruose, prie Siesikų ežero. Seniūnijos centras, stovi sena Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1537 m.), varpinė, koplyčia, Laisvės paminklas, išlikę dvaro rūmai (XVI–XIX a.), yra Siesikų vidurinė mokykla, paštas (LT-20048), kultūros namai, ambulatorija, vaistinė, girininkija. Siesikai – miestelis Ukmergės rajono vakaruose, prie Siesikų ežero. Seniūnijos centras, stovi sena Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1537 m.), varpinė, koplyčia, Laisvės paminklas, išlikę dvaro rūmai (XVI–XIX a.), yra Siesikų vidurinė mokykla, paštas, kultūros namai, ambulatorija, vaistinė, girininkija. Vakariniu pakraščiu teka Groblės upelis, į šiaurę nuo Siesikų yra Obelies upės aukštupys, o rytiniame pakraštyje telkšo Siesikų ežeras. Stūkso archeologinis Siesikų akmuo.akariniu pakraščiu teka Groblės upelis, į šiaurę nuo Siesikų yra Obelies upės aukštupys, o rytiniame pakraštyje telkšo Siesikų ežeras. Stūkso archeologinis Siesikų akmuo.

Šilai

Šilai – miestelis Panevėžio rajone, 1 km į vakarus nuo magistralės Vilnius–Panevėžys. Miestelyje yra Šv. Jėzaus Vardo bažnyčia (nuo 1909 m.), veikia Raguvos mokyklos skyrius (buvusi pagrindinė mokykla), medicinos punktas, stovi paminklas savanoriams.

Šilalė

Šilalės herbas Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės; rajono centras. Šilalė turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras.

Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Stovi dvi bažnyčios: Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Yra paštas, krašto muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas.

Šilutė

Šilutės herbas Šilutė (vok. Heydekrug) – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos. Miestas yra nutolęs 50 km į pietus nuo Klaipėdos. Šilutė yra rajono, Pamario krašto ir seniūnijos centras, joje yra Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė. Urbanistikos paminklas. Mieste yra 2 seniūnaitijos – Šilutės ir Šilutės Naujakurių.

Rytinėje miesto dalyje yra Klaipėdos-Tilžės geležinkelis, kuriuo traukiniai važiuoja į Klaipėdą ir Pagėgius. Su geležinkeliu Šilutė turi puikų susisiekimą su Kaliningrado sritimi. Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia. Iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų. Miesto centre yra Karių kapinės. Prie geležinkelio stovi Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.), mieste yra Šilutės Arkangelo Mykolo koplyčia, sentikių bendruomenė. Mieste yra tuberkuliozės ligoninė, vakarinėje miesto dalyje – Šilutės muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, prie Šyšos – išlikę H. Šojaus dvaro rūmai, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai, paštas, miesto parkas. Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžiosios pramonės dalis ir dauguma įmonių yra sutelkta šiaurinėje miesto dalyje.

Šiluva

Šiluvos herbas Šiluva – miestelis Raseinių rajone, prie kelio Raseiniai–Tytuvėnai, Tytuvėnų regioniniame parke; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (pastatyta 1760–1775 m., yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas bažnyčios didžiajame altoriuje, minimas nuo 1646 m, iškilmingai kanonizuotas 1786 m.), koplyčia Švč. Marijos apsireiškimo garbei (pastatyta 1924 m. Marijos apsireiškimo vietoje), veikia Šiluvos vidurinė mokykla, ambulatorija (mokykloje), vaistinė, maisto prekių parduotuvė, kultūros namai, paštas. Miestelis įeina į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją.

Šimkaičiai

Šimkaičiai – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio Jurbarkas–Raseiniai. Seniūnijos centras, medinė Šv. vyskupo Martyno bažnyčia (nuo 1932 m.), kapinės, Šimkaičių pagrindinė mokykla, paštas.

Simnas

Simno herbas Simnas – miestas Alytaus rajone, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio Alytus–Marijampolė. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, o pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.

Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (nuo 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas.
Gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia specialioji internatinė mokykla, kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai.

Šimonys

Šimonys – miestelis Kupiškio rajone, prie kelio Kupiškis–Utena. Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangun bažnyčia (nuo 1920 m.), yra pagrindinė mokykla, paštas. Prie miestelio įkurtas Šimonių girios biosferos poligonas, pietuose plyti Šimonių giria.

Sintautai

Sintautų herbas Sintautai – miestelis Šakių rajone, prie kelio Šakiai–Kudirkos Naumiestis. Seniūnijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (atstatyta 1995 m.), šalia yra buvusi laikina medinė bažnyčia, kurioje įkurtas kunigo, švietėjo, rašytojo, vertėjo Antano Tatarės (To­toraičio) muziejus. Sintautuose veikia poeto Prano Vaičaičio muziejus, Sintautų akademijoje – Juozo Pikčilingio muziejus. Yra Sintautų pagrindinė mokykla, paštas, veikia Sintautų bendruomenės centras (nuo 2003 m. spalio). Miestelis įsikūręs trijų upelių santakoje, kurie toliau teka viena vaga, sudarydami Pentos upę.

Širvintos

Širvintų herbas Širvintos – miestas rytinėje Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; rajono ir seniūnijos centras. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), paštas, Nepriklausomybės paminklas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Pro miestą teka Širvintos upė; mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo Vilniaus-Panevėžio automagistralės, prie senojo Vilniaus-Ukmergės kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

Skaistgirys

Skaistgirių herbas Skaistgirys – miestelis Joniškio rajone, prie kelio Joniškis–Žagarė. Seniūnijos centras. Vakariniame miestelio pakraštyje teka Vilkijos upelis. Miestelis garsėja dolomitais (yra dolomito telkinys), Uolyno kalnu, švaraus vandens karjeru, kuriame gyvena gulbės. Stovi molinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1827 m.), yra parkas, vasaros estrada, kurioje vyksta seniūnijos šventės. Veikia Skaistgirio vidurinė mokykla, vaistinė, paštas, poliklinika, kultūros namai, viešoji biblioteka, vaikų darželis.

Skapiškis

Skapiškis – miestelis Kupiškio rajone, į rytus nuo Kupiškio, netoli Panevėžio–Daugpilio geležinkelio. Seniūnijos centras, stovi Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia (nuo 1819 m.), yra Skapiškio vidurinė mokykla, paštas, ambulatorija.

Vakaruose telkšo Skapiškio ežeras, už 5 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio yra Lėvens ištakos.

Skaudvilė

Skaudvilės herbas Skaudvilė – radialinio plano miestas Tauragės rajone, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.; su XIX a. varpine) ir medinė Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, paštas.

Skiemonys

Skiemonys – miestelis Anykščių rajone, prie kelio Anykščiai–Molėtai, 2 km piečiau Utenos-Ukmergės kelio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia (nuo 1884 m.), yra paštas, biblioteka. Skiemonyse yra susikūrusios dvi nevyriausybinės organizacijos: Skiemonių kaimo bendruomenė ir Anykščių rajono Moterų klubo Skiemonių skyrius.

Šalia miestelio šiaurės vakarinio pakraščio įsikūręs Skiemonių kaimas, kuriame yra Skiemonių pagrindinė mokykla.

Skuodas

Skuodo herbas Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje (80 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Kretingos – Priekulės (Latvija) geležinkelis. Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros namai, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.

Smalininkai

Smalininkai – miestas Jurbarko rajone, tarp Jurbarko (12 km) ir Viešvilės (12 km). Seniūnijos centras. Mieste yra 12 gatvių, didžiausia Lietuvoje ąžuolų alėja, seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotis, įrengta 1811 m. Pirmoji vandens matuoklė neišliko. Dabar yra išlikę akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m. kurie buvo naudojami vandens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis, statytas maždaug 1924–1926 m.

Smalininkai įsikūrę dešiniajame Nemuno krante. Mieste yra Šv. Juozapo bažnyčia (įrengta 1935 m.), Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčia, technologijų ir verslo mokykla, L. Meškaitytės pagrindinė mokykla, Smalininkų specialioji mokykla, paštas, kultūros namai, ambulatorija.

Smilgiai

Smilgių herbas Smilgiai – miestelis Panevėžio rajone, šalia kelio Panevėžys–Šiauliai. Prie Smilgių kelias išsišakoja į Pakruojį. Seniūnijos centras. Stovi medinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1858 m.), yra kapinės, Smilgių vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), etnografinė sodyba-muziejus, paštas.

Stakiai

Stakiai – miestelis Jurbarko rajone, į šiaurės rytus nuo Jurbarko. Stovi medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1821 m.), yra Stakių pagrindinė mokykla, paštas. Šalia kaimo teka Mituva. Prie miestelio yra ir Stakių kaimas.

Subačius

Subačius – miestas Kupiškio rajone, 14 km į pietvakarius nuo Kupiškio, prie kelio Daugpilis - Panevėžys (KK122), dešiniajame Viešintos upės krante. Subačiaus seniūnijos centras. Stovi medinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1940 m.), yra Subačiaus gimnazija, paštas. Didžiausia įmonė mieste yra Subačiaus naftos produktų bazė (tarybiniais laikais – įslaptintas objektas, vadintas sąlyginio „Gintaro“ kombinato vardu). Miestą kerta geležinkelis, einantis iš Daugpilio į Panevėžį.

Anksčiau gyvenvietė vadinta Subačiaus geležinkelio stotimi – pats miestelis Subačius yra už 4 km į pietryčius ir dabar vadinamas Senuoju Subačiumi. Miestelyje tarpukaryje veikė malūnas, lentpjūvė, elektros stotis ir didelę apyvartą turėjęs didmenų sandėlis (grūdų sandėlis-magazinas).

Nuo Subačiaus, iš Pauliankos į Skverbų kaimą eina šimtamečių beržų alėja.

Sudeikiai

Sudeikių herbas Sudeikiai – miestelis Utenos rajone, į šiaurės vakarus nuo Utenos, Alaušo pietnėje pakrantėje. Seniūnijos centras, yra Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1825 m.), Sudeikių pagrindinė mokykla, paštas, kultūros centras (su šachmatų aikštele). Miestelyje yra 11 gatvelių. Stūkso 3 Sudeikių akmenys su „dubeniu“ (archeologijos paminklai).

Šumskas

Šumskas – miestelis Vilniaus rajone, į rytus nuo Vilniaus, prie pat sienos su Baltarusija. Yra Šv. arkangelo Mykolo Bažnyčia (pastatyta 1789 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, dvaro ansamblis – sodyba (XIX a.) su parku, veikia lenkiška Šumsko pagrindinė mokykla ir lietuviškas Lavoriškių pagrindinės mokyklos Šumsko skyrius, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Netoli miestelio yra Šumsko geležinkelio stoties gyvenvietė.

Šunskai

Šunskų herbas Šunskai – miestelis Marijampolės savivaldybėje, į šiaurę nuo Marijampolės. Seniūnijos centras. Stovi Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (pastatyta 1865 m.), yra kapinės, Šunskų pagrindinė mokykla, paštas, pensionas turintiems psichikos negalią (nuo 1953 m.).

Surdegis

Surdegis – miestelis Anykščių rajone, į šiaurę nuo Troškūnų, netoli siauruko. Seniūnaitijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangun bažnyčia (pastatyta 1812 m.), Troškūnų mokyklos pradinio ugdymo skyrius, paštas.Miestelis garsėjo stačiatikių vienuolynu ir Surdegio Dievo Motinos ikona.

Surviliškis

Surviliškis – miestelis Kėdainių rajone, prie kelio Kėdainiai-Krekenava, dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnijos centras. Yra medicinos punktas, V. Svirskio pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas, priklausomybės ligų reabilitacijos centras, stovi medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1791 m.). Miestelyje įsikūrusi kaimo bendruomenė, humoro grupė „Bobų radijas“. Netoliese stūkso Bakainių piliakalnis.

Suvainiškis

Suvainiškis – miestelis Rokiškio rajone, į šiaurę nuo Pandėlio, prie pat sienos su Latvija. Yra Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1863 m., Suvainiškio pagrindinė mokykla, muitinė. Miestelio šiaurėje teka Nereta (dešinysis Nemunėlio intakas), vakaruose ir pietvakariuose įkurtas Suvainiškio kraštovaizdžio draustinis (jame yra Suvainiškio pelkė).

Svėdasai

Svėdasų herbas Svėdasai – miestelis Anykščių rajone, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1794 m.) ir koplyčia, J. Tumo-Vaižganto gimnazija, paštas, stovi paminklas Vaižgantui. Į šiaurę nuo miestelio telkšo Svėdasas, o pietuose į miestelio teritoriją įsilieja Alaušas.

Švėkšna

Švėkšnos herbas Švėkšna – miestelis Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas. Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas. Švėkšnoje yra psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.), pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė (nuo 1881 m.), „Saulės“ vidurinė mokykla (nuo 1919 m.), Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai, vaikų lopšelis-darželis, kultūros namai (nuo 1945 m.), biblioteka (nuo 1906 m.), muziejus, dvi bažnyčios (Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia), koplyčia, parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, seniūnija, paštas (LT-99056), Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė, laikrodžių ir televizorių remonto įmonė. Švėkšnos sanatorinė mokykla yra Vilkėno I kaime. Architektūros paminklas – arkinis pėsčiųjų tiltas. Išlikę dvaro rūmai (1880 m.) ir parkas.

Švenčionėliai

Švenčionėlių herbas Miestas Švenčionių rajone, 10 km į vakarus nuo Švenčionių. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Šv. Edvardo bažnyčia (pastatyta 1959 m.), paštas (LT-18022), vaikų globos namai, 3 mokyklos, meno mokykla.

Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai. Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų.

Švenčionys

Švenčionio herbas Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30-40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.

Šventežeris

Šventežeris – miestelis Lazdijų rajone, šalia kelio Lazdijai–Alytus. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1882 m.), Šventežerio vidurinė mokykla (joje yra kraštotyros muziejus), paštas, veikia plastikinių langų ir durų gamykla „Megrame“. Į šiaurę nuo miestelio tvyro Šventežerio ežeras, pagal kurį ir buvo pavadintas miestelis. Priešingame ežero krante įsikūręs Šventežerio kaimas.

Taujėnai

Taujėnų herbas Taujėnai – miestelis Ukmergės rajone, prie senojo kelio Ukmergė-Panevėžys. Seniūnijos centras, stovi Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (nuo 1858 m.), išlikusi dvaro sodyba su klasicistiniais rūmais (XVIII a.) ir parku, veikia Taujėnų vidurinė mokykla, paštas, įsikūrusi miestelio bendruomenė (nuo 2002 m.), stovi Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1928 m., perstatytas 1989 m.). Pro miestelį teka Mūšia (dešinysis Šventosios intakas), apylinkėse plyti Taujėnų miškai.

Tauragė

Tauragės herbas Miestas vakarų Lietuvoje, apskrities ir rajono centras, taip pat turi miesto seniūnijos statusą bei yra apylinkių seniūnijos centras. Išsidėsčiusi Jūros upės kairiajame krante (mieste upė užtvenkta, yra du tiltai - Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio Ryga–Karaliaučius. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis–Tilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Tauragnai

Tauragnų herbas Tauragnai – miestelis Utenos rajone, į rytus nuo Utenos, šalia Tauragno ir Labės ežerų. Seniūnijos centras. Veikia pagrindinė mokykla, krašto muziejus, paštas, katalikų bažnyčia; gretimame Politiškių kaime eksploatuojamas žvyro telkinys. Iškart į rytus nuo miestelio plyti Aukštaitijos NP, kurio teritorijoje stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai.

Telšiai

Telšių herbas Miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras. Miesto šiaurėje eina geležinkelis Klaipėda–Šiauliai, bei respublikinės reikšmės kelias (A 11) Palanga–Šiauliai. Telšiai turi seniūnijos statusą. Urbanistikos paminklas.

Teneniai

Teneniai – miestelis Šilalės rajone, į rytus nuo Šilalės. Seniūnijos centras, yra medinė Šv. Barboros bažnyčia (pastatyta 1782 m.), Tenenių pagrindinė mokykla, paštas. Miestelio šiaurėje, kur suteka Tenenys ir Melmentas yra kapinės, kuriose stovi akmeninis koplytstulpis ir daug tradicinių liaudies paminklų. Dar šiauriau yra Tenenių gyvulininkystės ūkiai. Šiauriau bažnyčios, už Tenenio yra išlikęs dvaro parkas. Per miestelį teka upelis Tenenys, pagal kurį ir pavadintas miestelis. Miestelyje į jį įteka Melmentas, piečiau miestelio - Dūrupis. Apylinkėse plyti Tenenių miškai. Rugpjūčio pirmąjį sekmadieni vyksta atlaidai, kurie baigiasi šokiais iki paryčių.

Tirkšliai

Tirkšlių herbas Tirkšliai – miestelis Mažeikių rajone, šalia kelio Mažeikiai–Plungė, prie Viešetės upelio. Tirkšlių seniūnijos centras. Miestelyje stovi Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1939 m.), yra Tirkšlių vidurinė mokykla, paštas. Miestelio centre stovi 5 širdžių koplytstulpis, o prie miestelio – Tirkšlių pušynas. Yra kapinės (su koplyčia).

Tyruliai

Tyruliai – miestelis Radviliškio rajone, į vakarus nuo Radviliškio. Seniūnijos centras, yra Tyrulių pagrindinė mokykla, paštas. Rytiniu pakraščiu eina geležinkelis link Tilžės. Aplink Tyrulius yra daug pelkių, kurių didžiąją dalį užima Tyrulių botaninis zoologinis draustinis. Manoma, kad 1236 m. Saulės mūšis įvyko netoli Tyrulių.

Tytuvėnai

Tytuvėnų herbas Miestas Žemaitijoje, Kelmės rajone, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Čia stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), buvęs bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje), Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), yra Tytuvėnų gimnazija, paštas (LT-86061). Urėdijoje yra muziejinė ekspozicija.

Trakai

Trakų herbas Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.

Traupis

Traupio herbas Traupis – miestelis Anykščių rajone, prie kelio Kavarskas–Raguva. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Tai pirmasis miestelis, pro kurį teka Nevėžis. Stovi neoklasicistinio stiliaus mūrinė Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1892 metais ir turinti 30 m aukščio bokštą, veikia Traupio pagrindinė mokykla, paštas, gaisrinė, trys parduotuvės. Prie mokyklos yra vienintelis Lietuvoje ir unikalus mokyklinis botanikos sodas (virš 5000 augalų rūšių), įkurtas tuometinio mokyklos direktoriaus Sigučio Obelevičiaus (dabartinio Anykščių mero); Šv. Martyno šeimyninė vaikų sodyba. Aplink Traupį gausu dvarų.

Tryškiai

Tryškių herbas Tryškiai – miestelis Telšių rajone, 7 km į šiaurę nuo kelio Šiauliai–Telšiai, prie Virvytės upės; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra medinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais), kapinės, Pavirvyčio dvaras. Yra vidurinė mokykla, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys).

Troškūnai

Troškūnų herbas Troškūnai minimi nuo 1506 metų, XVI a. minimas Troškūnų dvaras. Miesteliu tapo XVII-XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. 1903 m. Troškūnuose gyveno 1040 gyventojų. Panaikinus Troškūnų rajoną, 1956 m. Troškūnai gavo miesto teises, 1950–1959 m. buvo rajono centras.

Truskava

Truskava – miestelis Kėdainių rajono šiaurės rytuose, prie kelio Kėdainiai–Panevėžys. Stovi mūrinė Šventosios Dvasios bažnyčia (įrengta 1945 m.), yra kultūros namai, rekolekcijų namai, veikia Truskavos ŽŪB. Truskavos pagrindinė mokykla ir paštas yra gretimame Pavermenio kaime.

Turmantas

Turmantas – miestelis Zarasų rajone, pasienyje su Latvija, į rytus nuo Zarasų, prie Turmanto ežerėlio. Seniūnijos centras. Yra medinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1928 m.), Turmanto cerkvė (sentikių, pastatyta 1933 m.), Turmanto pagrindinė mokykla, ikimokyklinio ugdymo skyrius, ambulatorija (nuo 1945 m.), vaistinė, paštas (LT-32004), kultūros namai, biblioteka, pieno supirkimo punktas, miestelio kapinės, sovietų karių kapinės, geležinkelio stotis (kelis kartus per dieną vyksta traukinių reisai į Vilnių). Turmante veikia senovės pravoslavų pamario cerkvės sentikių religinė bendruomenė, jaunimo klubas „Jaunimas be sienų“, šeštadieninė lenkų mokykla „Usmiech“.

Tverai

Tverų herbas Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio Rietavas–Varniai pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Seniūnijos centras, yra ambulatorija, paštas, biblioteka, Tverų vidurinė mokykla, kultūros namai, girininkija, biblioteka, kultūros namai, AB „Lytagra“ filialas, dvi maisto produktų parduotuvės, Všį „Tverų dienos centras“, turizmo centras, degalinė. Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje. Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, su žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine. Tveruose stovi Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1989 m.). Kasmet vyksta visuotiniai atlaidai, suteikti popiežiaus Pijaus VI.

Tverečius

Tverečius – miestelis Ignalinos rajone, į rytus nuo Ignalinos, šalia sienos su Baltarusija (siena eina Dysnos upe). Seniūnijos centras. Yra Švč. Trejybės bažnyčia, (Didžiasalio mokyklos skyrius), paštas, vakaruose telkšo Tverečiaus ežeras. Auga Tverečiaus ąžuolas (gamtos paminklas).

Ubiškė

Ubiškė – miestelis Telšių rajone, 2 km į pietus nuo kelio Šiauliai–Telšiai. Stovi medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia (pastatyta 1851 m.; su varpine), yra Ubiškės pagrindinė mokykla, paštas. Vakaruose yra Ubiškės tvenkinys – Pateklos upės išsiplėtimas. Greta miestelio – Ubiškės kaimas.

Ukmergė

Ukmergės herbas Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų, minimas jau nuo 1225 metų (šie metai laikomi oficialia miesto įkūrimo data). Įkūrėju laikomas kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis, kuris čia pasistatęs pilį (nors yra iškelta hipotezė, kad pilis ir gyvenvietė galėję būti žymiai anksčiau, o Dausprungas tik sutvirtinęs piliavietę). Tačiau kai kurie istorikai mano, kad ši kronika rašyta XIV a. pabaigoje, o pirmasis Ukmergės paminėjimas buvęs 1333 metais Vartbergės (Hermani de Wartberge) kronikoje, kur minima Ukmergės pilis. Vietovę daug kartų niokojo kalavijuočiai. Miesto viduryje buvo dvi pilys – medinė, sudeginta 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu ir mūrinė, pastatyta XV a. pradžioje.

Upyna

Upynos herbas Upyna – miestelis Šilalės rajone, 20 km į rytus nuo Šilalės ir 6 km į pietus nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda, prie Šunijos ir Upynalės upelių santakos. Seniūnijos centras, miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (pastatyta 1835-36 m., padidinta 1913 m.; varpinė ir šventoriaus tvora su vartais), Upynos vidurinė mokykla, paštas (LT-75014), senovės muziejus. Už 2 km į šiaurę, Gudirvėse stūkso gamtos paminklas – Gudirvių akmuo, kur manoma buvo senoji Upynos gyvenvietė. Prie miestelio yra Upynos kaimas. Į pietus nuo Upynos yra Svystkalnio regykla, ji yra ant kalvos viršūnės 163,5 m aukštyje, virš apylinkių ši kalva iškilusi apie 50 metrų. Nuo šios regyklos geru oru azimutu 205° matyti už 20 kilometrų esantis Tauragės TV bokštas, o su žiūronais galima pamatyti net Tilžės kaminus, esančius už 50 kilometrų, azimutu 225°.

Utena

Utenos herbas Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I-II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII-XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės. 1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

Užpaliai

Užpalių herbas Užpaliai – miestelis Utenos rajono šiaurėje, abipus Šventosios upės; seniūnijos centras. Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1898 m.), Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1872 m.; su varpine), yra Užpalių gimnazija, paštas, išlikę kai kurie dvaro pastatų ansamblio (XIX a.) pastatai. Gamtos paminklai – Krokulės šaltinis, Konglomerato atodanga. Miestelis garsus linininkystės tradicijomis. Stūkso du Užpalių akmenys su „dubeniu“.

Užventis

Užvenčio herbas Užventis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV amžiaus. Gyvenvietė kūrėsi dešiniajame Ventos krante. 1527 m. minimas Užvenčio valsčius, 1537 m. – miestelis. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pastatyta Užvenčio bažnyčia, 1609 m. įsteigta parapinė mokykla. 1667 m. minimas Užvenčio pavietas. 1703 m. suteikta teisė rengti turgų, nuo 1746 m. čia dar vykdavo ir trys prekymečiai.

Vabalninkas

Vabalninko herbas Miestas Biržų rajone, 26 km į pietus nuo Biržų. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1817 m.), yra B. Sruogos vidurinė mokykla, paštas (LT-41033). Šiauriniu pakraščiu teka Vabala, kuri Vakaruose įteka į Tatulą.

Vadaktai

Vadaktai – miestelis Radviliškio rajone, prie kelio Šeduva–Krekenava. Yra Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1883 m.), kapinės, veikia paštas, medicinos punktas, biblioteka, pramogų ir šokių salė. Atidarytas memorialinis kambarys kunigui ir poetui A. Valantinui atminti. Prateka upelis Vadakstis.

Vadokliai

Vadoklių herbas Vadokliai – miestelis Panevėžio rajone, į rytus nuo Ramygalos. Vadokliai yra seniūnijos centras; čia prateka Juoda. Stovi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (nuo 1876 m.; su varpine šventoriuje), yra Vadoklių vidurinė mokykla, paštas. Netoli miestelio yra ir Vadoklių kaimas.

Vadžgirys

Vadžgirys – miestelis Jurbarko rajone, į šiaurės rytus nuo Jurbarko. Miestelyje yra Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1924 m.) ir parapija, veikia Vadžgirio pagrindinė mokykla, paštas. Į šiaurę nuo miestelio teka Bebirva, dar šiauriau – Šaltuona.

Vainutas

Vainuto herbas Vainutas – miestelis Šilutės rajone, prie kelio Šilutė–Šilalė. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Plano struktūra radialinė, pagrindinių kelių susikirtime – keturkampė aikštė. Miestelyje 12 gatvių. Vakariniu pakraščiu teka Šyšalė (Šyšos intakas), prie kurios yra Vainuto tvenkinys (3 ha), šiauriniu – Šaka (Balčios intakas). Keliai – į Tauragę, Šilutę, Šilalę. Vainute yra Romos katalikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vainuto vidurinė mokykla (nuo 1954 m.), mokyklos kraštotyros muziejus, biblioteka (nuo 1937 m.), ambulatorija, vaistinė (nuo 1930 m.), seniūnija, gaisrinė, girininkija, Šilutės kredito unijos Vainuto kasa, paštas, pieno supirkimo punktas, parapijos kapinės (jose yra meninę ir etnografinę vertę turinčių paminklų); meno kūriniai: 3 koplytstulpiai (pastatyti 1989 m.), skirti kunigui, poetui Antanui Baranauskui, stogastulpis Jonui Krikštytojui ir piemenuko skulptūra (pastatyti 2006 m., Vainuto parapijos įkūrimo 400 metų ir miestelio įkūrimo 500 metų sukaktims pažymėti; skulpt. S. Šarkauskas)ir kt. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti Atgimimo paminklinis akmuo ir Atgimimo ąžuolynas (1990 m.). Pagrindinė Vainuto gatvė pavadinta poeto Antano Baranausko, kuris 1853 m. čia gyveno ir dirbo Vainuto valsčiaus raštininko padėjėju, vardu.

Valkininkai

Valkininkų herbas Valkininkai – miestelis Varėnos rajone, šalia kelio Vilnius–Varėna, prie Merkio, Šalčios ir Gelužos upių santakos; seniūnijos centras, vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Alytaus – per 55 km. Urbanistikos paminklas. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1837 m.), lopšelis-darželis „Aguonėlė“, paštas. Valkininkų vidurinė mokykla yra gretimame Užuperkasio kaime. Į vakarus nuo miestelio yra Valkininkų geležinkelio stoties gyvenvietė, didesnė už patį miestelį.

Vandžiogala

Vandžiogalos herbas Vandžiogala – miestelis Kauno rajone, į šiaurę nuo Kauno, prie Urkos upelio. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1830 m.; su varpine), yra paštas, bendruomenės centras (nuo 2005 m., anksčiau – kultūros centras), vidurinė mokykla, vaikų dramos teatras „Versmelė“, tautinių šokių kolektyvas „Verpetukas“, ritminiai šokiai „Šėlsmas“. Stovi paminklas Ibėnų kaimo tragedijai atminti.

Varėna

Varėnos herbas miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Rajono ir seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus-Gardino geležinkelio). Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas , geležinkelio stotis.

Varniai

Varnių herbas Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės pakrantėse buvo įsikūrusi gyvenvietė, 1314-1399 metais gyvenvietę puolė kryžiuočiai (1320 m. minimi kaip Medenike), 1389 metais kryžiuočius čia sumušė žemaičiai. 1417 m. Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais gautos miesto teisės. 1417-1864 metais čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. Nuo XVI a. II p. Medininkai vėl imti vadinti Varniais, 1539 m. jau pastaruoju vardu miestas pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“. 1635 metais suteikta Magdeburgo teisė. 1740-1864 metais čia veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas. 1927-1931 metais veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1997 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Vaškai

Vaškų herbas Vaškai – miestelis Pasvalio rajone, prie kelio Pasvalys–Joniškis; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1881 m.), Vaškų vidurinė mokykla, ambulatorija, paštas, gaisrinė. Pirmąjį liepos sekmadienį Vaškuose švenčiami Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai ir miestelio šventė.

Veisiejai

Veisiejų herbas Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII amžiuje.

Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Rytuose telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Veiveriai

Veiverių herbas Veiveriai – miestelis Prienų rajono šiaurinėje dalyje, prie kelio Kaunas–Marijampolė, apie 20 km į rytus nuo Kazlų Rūdos. Seniūnijos centras. Yra Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1853 m.), veikia T. Žilinsko gimnazija, paštas, ambulatorija, išlikusi Veiverių mokytojų seminarija (1866–1915 m.), buvę pašto rūmai (XIX a.), supiltas Skausmo kalnelis ir paminklas pokario partizanams, prie Veiverių stovi paminklas 1935 m. Užnemunės valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti. Prie miestelio įsikūręs ir Veiverių kaimas.

Veiviržėnai

Veiviržėnų herbas Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas); seniūnijos centras. Miestelis radialinio plano, yra 16 gatvių. Keliai veda į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę, Vėžaičius. Veiviržėnuose yra gimnazija (nuo 2005 m.), gimnazijos istorijos muziejus, seniūnija, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų) ir varpinė, parapijos kapinės, paštas, ambulatorija, vaistinė, policijos įgaliotinio būstinė, individualios veterinarijos, medžio apdirbimo įmonės, Klaipėdos raj. sav. Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialas, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė ir kt.

Veliuona

Veliuonos herbas Veliuona – miestelis Jurbarko rajono rytinėje dalyje, prie kelio Kaunas–Jurbarkas, dešiniajame Nemuno krante, Panemunių reg. parke; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis. Stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1636–1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), paštas, stovi dvaro sodyba (XIX a. pradžia, dabar kraštotyros muziejus), paminklai Vytautui Didžiajam (miestelyje priešais bažnyčią pastatytas 1930 m., autorius Apolinaras Šimkūnas) ir Gediminui (ant piliakalnio pastatytas 1925 m.), Kristaus skulptūra (autorius Sigitas Straigys). Nuo pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą žuvo ir buvo palaidotas Ldk Gediminas. Netoli Vytauto paminklo yra mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra S. Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.

Venta

Ventos herbas Šiauriniu Ventos miesto pakraščiu eina buvęs Liepojos-Romnų geležinkelis. Šalia miesto įsikūręs ir Ventos kaimas. Ventos miestas yra Ventos regioninio parko dalis. Apylinkėse gausu klinties (kalkakmenio).

Vėžaičiai

Vėžaičiai – miestelis Klaipėdos rajone, šalia kelio Gargždai–Plungė, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras. Stovi medinė Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1784 m.), yra Vėžaičių pagrindinė mokykla, paštas, veikia Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas (nuo 1967 m.), kultūros namai (buvusiose dvaro arklidėse), dvaro sodyba ir parkas.

Vidiškiai

Vidiškiai – miestelis Ukmergės rajone, dešiniajame Šventosios upės krante, šalia kelio Ukmergė-Utena. Seniūnijos centras, stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1856 m.), kapų koplyčia, veikia Vidiškių pagrindinė mokykla, paštas, Vidiškių parkas.

Viduklė

Viduklės herbas Viduklė – miestelis Raseinių rajone, prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau automagistralės Kaunas-Klaipėda. Seniūnijos centras. Stovi medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806 m.; daug vertingų dailės kūrinių nuo XVII a.), šventoriaus vartai (architektūros paminklas), varpinė, prie bažnyčios stovi paminklas Brėmeno muzikantams. Veikia S. Stanevičiaus gimnazija, mokykla-darželis, paštas, parduotuvė „Aibė“, vaistinė, stomatologo kabinetas, kirpykla, ūkio prekių parduotuvė. Yra kapinės, smėlio telkinys. Pro miestelį teka Apusinas. Kiek toliau nuo miestelio yra Viduklės gel. stoties gyvenvietė.

Viekšniai

Miestas Mažeikių rajone, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Viekšnių seniūnijos centras.

Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1854 m.) ir parapija, senosios kapinės, veikia Viekšnių gimnazija, įsikūrusi Ventos regioninio parko direkcija. Viekšniuose yra aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus, vaistininko Vincento Aleksandravičiaus muziejai, paštas (LT-89094), įsikūrusi Viekšnių bendruomenė. Mieste stovi Stebukladario Sergiejaus Radoniešio cerkvė (pastatyta 1875 m.), paminklai Vytautui Didžiajam, broliams Biržiškoms (nuo 1995 m.), vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas).

Viešintos

Viešintų herbas Viešintos – miestelis Anykščių rajone, šalia kelio Pagojus-Kupiškis (Nr. 1202 kitaip KK175). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras, yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1906 m.), Viešintų pagrindinė mokykla, paštas. Vakariniame pakraštyje tvyro ežeras Viešintas, iš kurio išteka Viešinta.

Viešvilė

Viešvilė – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio Kaunas – Klaipėda (KK141), dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį. Seniūnijos centras, yra Kristaus Atsimainymo bažnyčia (įrengta 1863 m.), Viešvilės pagrindinė mokykla, paštas. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis. Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai, kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.

Vievis

Vievio herbas Miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, abipus magistralės Vilnius–Klaipėda ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių ir traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą. Vievyje yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas.

Vilkaviškis

Vilkaviškio herbas Tai miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos, vadinamos Šeimenos seniūnija, centras. Vakaruose už miesto telkšo Paežerių ežeras.

Vilkija

Vilkijos herbas Miestas Kauno rajone, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas (25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno), dešiniajame Nemuno krante. Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas. Vilkija turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste stovi neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.

Vilkyškiai

Vilkyškių herbas Vilkyškiai – miestelis Pagėgių savivaldybėje, prie kelio Pagėgiai–Jurbarkas. Seniūnijos centras. Įeina į Rambyno regioninio parko teritoriją, įsikūręs moreniniame kalvagūbryje; rytuose prateka Jūros upė, pietryčiuose plyti nedidelis Vilkyškių miškas. Urbanistikos paminklas, miestelyje išlikusi senoji urbanistinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės išplanavimas), stovi katalikų Šv. Onos bažnyčia (nuo 1958 m.) ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia (įkurta 1549 m.), yra Vilkyškių vidurinė mokykla, paštas. Dauguma gyventojų dirba AB „Vilkyškių pieninė“ (įmonės istorija siekia 1934 metus, įmonės akcijomis prekiauja Valstybinėje vertybinių popierių biržoje).

Vilnius

Vilniaus herbas Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas.

Virbalis

Virbalio herbas Virbalis – miestas Vilkaviškio rajone, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, pakeliui į Kybartus; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia, Virbalio vidurinė mokykla, paštas (LT-70061).

Visaginas

Visagino herbas Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos; savivaldybės centras. Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos atominės jėgainės (6 km. nuo miesto). Visagine yra du pašto skyriai (centrinis LT-31001), kultūros centras, ligoninė, pensionatas, pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas. Yra Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1998 metais), Visagino koplyčia (įrengta 1989 m.), dvi stačiatikių cerkvės (Visagino Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvė).

Vištytis

Vištyčio herbas Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono vakaruose, prie Vištyčio ežero (pagal kurį ir pavadintas) šiaurės rytinio kranto, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, paminklas Vytautui Didžiajam, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), paštas, Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė. Miestelis yra Vištyčio regioniniame parke, prie pat Rusijos sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiavietė-kempingas „Viktorija“. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Vištyčio piliakalnis. Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi).

Vyžuonos

Vyžuonų herbas Vyžuonos – miestelis Utenos rajone, prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio Utena–Kupiškis. Seniūnijos centras. Yra Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1406 m. Kristino Astiko fundacija), paminklas Vytautui Didžiajam, senosios žydų kapinės, paštas, kultūros namai (nuo 1951 m.), Vyžuonų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, ambulatorija, girininkija. Vyžuonų ozas yra Čerioškavietėje. Pietryčiuose telkšo Lydekis. Gamtos paminklas – Vyžuonų akmuo su „dubeniu“. Prie miestelio yra Vyžuonų viensėdis.

Žagarė

Žagarės herbas Žagarė – miestas Joniškio rajone, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras. Švėtės upė (nuo jos šlaitų atsiveria dolomitinės Žagarės atodangos) dalija miestą į Senąją Žagarę (kairiajame krante) ir Naująją Žagarę. Senoji dalis saugoma valstybės kaip urbanistikos paminklas. Į pietvakarius nuo miesto plyti Žagarės giria. Žagarės draustinis (botaninis-zoologinis), stūkso Žagarės akmuo („su dubeniu“). Prie miesto yra Žagarės ozas.

Žaiginys

Žaiginys – miestelis Raseinių rajono šiaurės rytuose. Yra medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1917 m., paštas, Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla, paštas, nuo 2003 m. veikia kaimo bendruomenė „Bitupis“. Miesteliu prateka Sandrava, pietryčiuose plyti Žaiginio miškas.

Žalpiai

Žalpiai – miestelis Kelmės rajone, į pietus nuo Kelmės, prie Žalpės upelio (kuris ir suteikęs pavadinimą). Stovi Šv. Benedikto bažnyčia (pašventinta 1929 m.), yra paštas. Kiek į pietus stovėjo Žalpių dvaras, žinomas XVI a., minimas Viduklės teismo aktuose (1588, 1619 ir kt. metais).

Zapyškis

Zapyškio herbas Zapyškis – miestelis Kauno rajone, prie kelio Kaunas–Jurbarkas, kairiajame Nemuno krante. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1942 m.), senoji bažnyčia prie Nemuno (1578 m.), paštas, kultūros centras, kelios parduotuvės, senosios kapinės (rytiniame pakraštyje, su koplyčia), prieplauka, degalinė. Zapyškio pagrindinė mokykla yra gretimame Kluoniškių kaime.

Zarasai

Zarasų herbas Zarasai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos; rajono centras. Zarasai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (pastatyta 1878 m.), stačiatikių Visų Šventųjų cerkvė, Zarasų sentikių cerkvė (nuo 1992 m.), krašto muziejus, seniūnija, paštas (LT-32001), rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Gražutės regioninio parko direkcija.

Žarėnai

Žarėnai – miestelis Telšių rajone, prie kelio Telšiai–Tverai, Minijos upės aukštupyje. Seniūnijos centras, yra medinė Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1911 m.), „Minijos“ vidurinė mokykla, paštas.

Žasliai

Žaslių herbas Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono rytuose. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), Žaslių vidurinė mokykla, paštas. Miestelį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės.

Žeimelis

Žeimelio herbas Žeimelis – miestelis Pakruojo rajone, prie sienos su Latvija; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1826 m.), Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, Žeimelio vidurinė mokykla, veikia Žiemgalos muziejus (nuo 1993 metų, iki tol nuo 1959 m. mokykloje buvo kraštotyros muziejus), paštas. Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą, kitoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi. Stūkso net 7 akmenys „su dubeniu“. Prateka Beržtalio upelis.

Žeimiai

Žeimių herbas Žeimiai – miestelis Jonavos rajone, prie kelio Jonava–Šėta. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia (pastatyta 1906 m.) ir koplytėlė, yra Žeimių vidurinė mokykla, paštas (LT-55066). Išlikę dvaro rūmai su parku. Miestelio vakarinėje dalyje teka Lankesa. Žeimių liepos – gamtos paminklas. Bažnyčios šventoriuje palaidotas lenkų inžinierius ir architektas Vaclovas Michnevičius. Priešais bažnyčią yra jam pastatytas paminklas. Į pietvakarius nuo miestelio įsikūrusi gel. stoties gyvenvietė. Kauno gatvėje yra išlikusi apleista XVIII a. koplytėlė

Želva

Želvos herbas Želva – miestelis Ukmergės rajone, šalia kelio Ukmergė–Molėtai, prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos centras. Yra medinė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), sinagoga, Želvos vidurinė mokykla, paštas, hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai. Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

Žemaičių Kalvarija

Žemaičių Kalvarijos herbas Žemaičių Kalvarija – miestelis Plungės rajone, prie kelio Plungė–Seda, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis (kultūros paminklas nuo 2008 m.), veikia Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla, yra paštas, buvusiame vienuolyno pastate mokosi Telšių kunigų seminarijos pirmojo (propedeutinio) kurso studentai. Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas. Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys).

Žemaičių Naumiestis

Žemaičių Naumiesčio herbas Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajone, šalia kelio Šilutė–Šilalė, prie Šusties upės. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla, mokykla-darželis, etnokultūros centras, paštas. Pro miestelį taip pat teka Šelmuo ir Lendra. Yra 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno ir Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos.

Žemaitkiemis

Žemaitkiemis – miestelis Ukmergės rajone, į šiaurės rytus nuo Ukmergės. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1902 m.), yra Žemaitkiemio pagrindinė mokykla, paštas, paplūdimys. Šalia miestelio telkšo Žemaitkiemio ežeriukas, į pietus nuo Žemaitkiemio prateka Siesartis. Į šiaurę nuo miestelio yra Žemaitkiemio kaimas, kuriame buvo Žemaitkiemio dvaras.Žemaitkiemis taip pat turi futbolo klubą įsikūrusi 2009 FK Žemaitkiemis.Rungtyniaujanti mėgėjiškam lygyje.

Žemoji Panemunė

Žemoji Panemunė – miestelis Šakių rajono rytuose, kairiajame Nemuno krante, į šiaurę nuo Lekėčių. Yra Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (pastatyta 1877 m.), stūkso Žemosios Panemunės piliakalnis, išlikę kryžiuočių pilies komplekso fragmentai, kur vėliau buvo pastatytas Žemosios Panemunės dvaras, jame dažnai lankydavosi rašytojas Adomas Mickevičius. Kaimas priklauso Panemunių RP.

Zibalai

Zibalai – miestelis Širvintų rajone, į šiaurės rytus nuo Širvintų. Seniūnijos centras, medinė Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1861 m.), Zibalų pagrindinė mokykla. Prie miestelio yra Zibalų kaimas.

Židikai

Židikų herbas Židikai – miestelis Mažeikių rajone, prie kelio Mažeikiai–Skuodas; seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1821 m.), koplyčia (kapinaitėse), M. Pečkauskaitės vidurinė mokykla. Miestelyje veikia trys parduotuvės, ambulatorija, gaisrinė, paštas, vaistinė, degalinė, stomatologinis kabinetas. Židikuose yra Marijos Pečkauskaitės memorialinis muziejus (įkurtas 1974 metais), kultūros namai, kuriuose taip pat yra biblioteka ir Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. Židikų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės saugoma: gatvių tinklas ir aikštės planas. Miestelio planas radialinis, pradėjo formuotis per Valakų reformą, kai į susiklosčiusio gatvinio kaimo galus suėjo daugiau pagrindinių gatvių (dabar jų 4) ir paplatėjusi kaimo gatvė pasidarė aikštė. Planas iš esmės susidarė iki XIX a. pr. Prie aikštės yra nedidelė klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų formų bebokštė bažnyčia (1819 m. statyta Gelgaudo) – architektūros paminklas; šalia stovi varpinė (1841 m.). Urbanistikos paminklo teritorijoje vyrauja XX a. I pusės 1-2 aukštų pastatai, yra ir XX a. II pusės statinių, pastatytų pagal tipinius projektus. Aikštėje ir gatvėse nemaža želdinių.

Žiežmariai

Žiežmarių herbas Pirmą kartą Žiežmariai minimi kryžiuočių žygių laikotarpiu. Netoli Žiežmarių 1348 m. vasario 8 d. įvyko garsusis Strėvos mūšis, aprašytas eiliuotoje Vygando Magburgiečio kronikoje (pirmasis Žiežmarių paminėjimas). XV a. buvo Žiežmarių dvaras, valsčius, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 ar 1576 metais.

Žygaičiai

Žygaičių herbas Žygaičiai – miestelis Tauragės rajono šiaurės vakaruose, prie kelio Tauragė-Vainutas KK199. seniūnijos centras. Yra Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1861 m.), gimnazija, paštas, bendruomenės centras (kaimo bendruomenė – „Žygava“). Pro miestelį teka Ežeruona (dešinysis Jūros intakas), čia į ją įteka kairysis intakas Balčia. Žygaičių dalis į šiaurę nuo Balčios paprastai vadinama Žygaičių kaimu, o dalis piečiau – miesteliu. Pagal LTSR administracinį suskirstymą tai buvo Žygaičių kaimas ir Žygaičių miestelis. Žygaičiuose buvęs 1893 metais statytas koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Šv. Jurgio skulptūra. Dabar miestelyje yra kitas koplytstulpis su to paties šventojo skulptūra, jis atnaujintas 1987 m. Žygaičių pakraštyje yra 1936 m. statyta trikampio plano koplytėlė su trimis nišomis. Miestelyje yra XIX a. pirmoje pusėje įkurtos kapinės.

Žvingiai

Žvingių herbas Žvingiai – miestelis Šilalės rajone, į pietvakarius nuo Šilalės, kairiajame Jūros upės krante (kitame upės krante – Bikavėnai). Miestelyje yra medinė Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1939 m.), įstabūs kapinių vartai, veikia Žvingių pagrindinė mokykla.

Žvirgždaičiai

Žvirgždaičiai – miestelis Šakių rajone, į rytus nuo Kudirkos Naumiesčio. Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (nuo 1960 m.), yra Žvirgždaičių pagrindinė mokykla, paštas. Pro miestelį teka Nenupė (Šešupės dešinysis intakas). Greta senosios medinės bažnyčios statoma mūrinė bažnyčia.

Vienas iš informacijos šaltinių - "Vikipedija".

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652